Stonỹs Audrius 1966 04 28Vilnius, lietuvių kino režisierius. R. Kazlauskaitės ir Č. Stonio sūnus. Europos kino akademijos narys (nuo 2002).
Išsilavinimas ir veikla
1989 baigė Lietuvos konservatoriją (televizijos režisūrą; kurso vadovas A. Galinis, specialybės pedagogai V. Čibiras, H. Šablevičius, B. Talačka, A. Savickaitė). 1989 stažavo pas J. Meką Filmų antologijos archyve Niujorke. 2004–05 dėstė dokumentinį kiną Europos kino koledže Ebeltofte (Danija), skaitė paskaitas Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos ir kitų šalių universitetuose. 2007 įkūrė filmų gamybos įmonę Ūkų studija, čia kūria ir prodiusuoja filmus. Lietuvos radijo ir televizijos dokumentinių publicistinių televizijos laidų Legendos (2008–19), Kine kaip kine (2010–12), Legendos. Šiandien ir visados (nuo 2020) režisierius. Nuo 2009 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje; profesorius (2014). 2020–23 Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas.
Audrius Stonys
A. Stonys per Europos kino akademijos apdovanojimo Feliksas teikimo ceremoniją (1992; greta aktorė T. Swinton)
Kūryba
A. Stonys. Dokumentinio filmo Uostas kadras (1998)
1989 debiutavo dokumentiniu filmu Atverti duris ateinančiam (apie Tėvą Stanislovą). Kiti dokumentiniai filmai: Neregių žemė (1992, Europos kino akademijos prizas Feliksas, Oberhauseno trumpametražių filmų festivalio prizas), Griuvėsių apaštalas (1993), Antigravitacija (1995), Skrajojimai mėlynam lauke (1996), Uostas (1998), Fedia. 3 minutės po Didžiojo sprogimo (1999), Skrydis per Lietuvą, arba 510 sekundžių tylos (su A. Mateliu, 2000), Viena (2001, Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija), Tas, kurio nėra (2004), Ūkų ūkai (2006), Varpas (2007, 2 Sidabrinės gervės 2008), Keturi žingsniai (2008), Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim (2010), Raminas (2011, Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija, Pärnu antropologinių ir dokumentinių filmų festivalio prizas, festivalio ZagrebDoc prizas 2012), Kenotafas (2013, Sidabrinė gervė 2014), Rygos valtys, Avinėlio vartai (abu 2014), Moteris ir ledynas (2016, Sidabrinė gervė 2017), Laiko tiltai (su Kristīne Briede, 2018, Latvijos kino apdovanojimas Didysis Kristupas, Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija, Šanchajaus tarptautinio kino festivalio apdovanojimas 2019, Baltijos Asamblėjos premija 2020).
2002 režisavo trumpametražį vaidybinį filmą Paskutinis vagonas. Kūryboje dažniausiai nagrinėjama dorovės problemos, egzistencinės vertybės, fiksuojama vidinė žmogaus realybė. Filmai poetiški, filosofiški, naudojamas atsiribojimo efektas.
Apdovanojimai
Europos kino akademijos prizas Feliksas, Oberhauseno trumpametražių filmų festivalio prizas (abu 1992). Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija (2001, 2011, 2018). Lietuvos nacionalinė premija (2002). Sidabrinė gervė (2008, 2014, 2017). Latvijos kino apdovanojimas Didysis Kristupas (2018). Šanchajaus tarptautinio kino festivalio apdovanojimas (2019). Baltijos Asamblėjos premija (2020, visi 3 su Kristīne Briede).
A. Stonys. Dokumentinio filmo Raminas kadras (2011)
1706