augala, organizmai, sudarantys augalų karalystę (Regnum plantae, Regnum vegetabile). Visų augalų ląsteles gaubia tvirta celiuliozės sienelė. Dauguma augalų yra autotrofai; naudodami Saulės spindulių energiją jie iš vandens, anglies dioksido, paprasčiausių neorganinių junginių sintetina organines medžiagas (fotosintezė). Atsarginė augalų medžiaga yra krakmolas. Daugelis augalų turi įvairių pigmentų. Vienas jų – chlorofilas, suteikiantis jiems žalią spalvą. Kiti augalai (parazitiniai) chlorofilo neturi. Kai kurie minta vabzdžiais (vabzdžiaėdžiai augalai). Visi augalai nuolat kvėpuoja įsisavindami deguonį ir išskirdami anglies dioksidą. Dauguma augalų negali aktyviai judėti. Augalai neturi nervų sistemos, bet yra dirglūs. Augalų kryptingi judesiai vadinami tropizmais. Augalai auga visą gyvenimą, naujos ląstelės (meristema) susidaro stiebų pumpurų ir šaknų augimo kūgeliuose. Augimą skatina ir reguliuoja hormonai (auksinas, giberelinai). Pagal gyvenimo trukmę augalai skirstomi į vienamečius, dvimečius ir daugiamečius. Yra gyvenančių labai trumpą laiką (efemerai). Augalai įvairaus dydžio – nuo mikroskopinių vienaląsčių ir siūlinių dumblių (gniužuliniai augalai) iki apie 100 m aukščio medžių (stuomeniniai augalai). Aukščiausieji sėklas sudarantys augalai yra eukaliptai (Eucalyptus), didieji mamutmedžiai (Sequoiadendron giganteum), visžalės sekvojos (Sequoia sempervirens), mažiausi – bešaknė volfija (Wolffia arrhiza).
Augalams būdingas dviejų skirtingų kartų – lytinės ir nelytinės – gyvenimo ciklas. Dumbliuose ir samanose vyrauja lytinė karta (gametofitas), sporiniuose induočiuose ir sėkliniuose augaluose – nelytinė karta (sporofitas). Augalų evoliucija vyko sporofitų suklestėjimo kryptimi. Plintant augalams sausumoje vyko jų morfologinės ir anatominės sandaros diferenciacija: išsivystė šaknys, stiebai, lapai, žiedai, vaisiai, pirminių ir antrinių audinių sistemos. Priklausomai nuo augavietės sąlygų augalai įgyja tam tikrų sandaros bei gyvenimo būdo savitumų (kserofitai, hidrofitai, mezofitai). Pagrindinės gyvenimo formos yra gniužulas (dumbliai), medžiai, krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, žolės. Ekosistemoje žaliesiems augalams tenka organinių medžiagų gamintojų (producentų) vaidmuo. Augalai svarbūs azoto, anglies, fosforo ir kitų cheminių junginių bei elementų apytakai biosferoje, uolienų dūlėjimo, dirvožemio susidarymo procesuose. Iš augalų liekanų Žemės gelmėse susidarė durpės, nafta, akmens anglys.
Augalai kilę iš primityvios sandaros vienaląsčių organizmų (lentelė), kurie gyveno vandenyje (prieš 4 mlrd. metų) ir mito jame esančiomis organinėmis molekulėmis jas skaidydami ir naudodami cheminę energiją. Lemiamą reikšmę augalų raidai turėjo pigmentų (ypač chlorofilo) ir fotosintezės atsiradimas. Plintant Žemėje autotrofams (pirmiausia bebranduoliams) susidarė sąlygos biosferai formuotis.
| Era | Periodas | Svarbiausi augalijos vystymosi etapai | Laikas nuo periodo pradžios iki mūsų laikų (mln. metų) |
|---|---|---|---|
| kainozojus | kvarteras | klestėjo dabartinės augalų rūšys | 2 (1,6) |
| paleogenas, neogenas | klestėjo žiediniai augalai | 65 | |
| mezozojus | kreida | vystėsi žiediniai augalai, plito pušūnai; nyko cikainiai ir ginkainiai | 135 |
| jura | vyravo cikainiai, ginkainiai, paparčiai | 200 (195) | |
| triasas | vystėsi ir plito cikainiai ir ginkainiai; vešėjo pušūnų ir paparčių miškai | 225 (250) | |
| paleozojus | permas | išnyko medžio pavidalo pataisūnai ir asiūklūnai; atsirado ir vystėsi spygliuočiai, kai kurie žoliniai augalai; didelė cikainių įvairovė; nyko sėkliniai paparčiai, kordaitai | 280 (290) |
| karbonas | klestėjo medžio pavidalo pataisūnai (Lepidodendron, Sigillaria), asiūklūnai (kalamitai), papartūnai; augo sėkliniai paparčiai (Medullosa), Archaeopteris genties įv. rūšys, primityvūs pušūnai, samanos | 345 (355) | |
| devonas | vyravo rinijūnai, psilofitai ir pirmieji sporiniai induočiai. Augo Zosterophyllum, iš kurių galėjo išsivystyti pataisai. Vystėsi ir plito pirmieji sėkliniai augalai – sėkliniai paparčiai ir kordaitai. Augo samanos | 395 (410) | |
| silūras | atsirado ir vystėsi sausumos augalai – rinijūnai (Rhynia, Cooksonia, Asteroxylon), Psilophyton, Trimerophyton | 430 (450) | |
| ordovikas | klestėjo jūriniai vienaląsčiai ir daugialąsčiai dumbliai. Gėluose vandenyse plito dumbliai | 500 (510) | |
| kambras | klestėjo melsvabakterės, plito dumbliai | 570 (590) | |
| prekambras | proterozojus | vystėsi bakterijos ir melsvabakterės. Atsirado dumbliai | 2 500 |
| archėjus | klintys galbūt bakterinės kilmės. Periodo pabaigoje atsirado bakterijos ir melsvadumbliai | 4 600 (4 000) |
Vėliau (maždaug prieš 1,5 mlrd. metų) išsivystė įvairūs daugialąsčiai dumbliai, kai kurios rūšys prisitaikė augti gėlame vandenyje. Manoma, kad iš jų išsivystė sausumos augalai. Dabar auga daugiau kaip 500 000 augalų rūšių, pusė jų – žiediniai. Augalai paplitę visoje Žemės sausumoje ir hidrosferoje. Augalų rūšių visuma sudaro tos srities florą, o augalų bendrijų visuma – augaliją. Augalai – svarbus kraštovaizdžio komponentas, nulemia Žemės biomų įvairovę. Yra įvairios augalų grupės: aliejiniai augalai, dažiniai augalai, dekoratyviniai, derviniai augalai, eterinių aliejų augalai, gutaperčiniai, kaučiukiniai, maistiniai, medingieji, pašariniai augalai, pluoštiniai, vaistiniai augalai. Daug augalų augina žmogus (kultūriniai augalai). Augalus tiria botanika, klasifikuoja jos šaka augalų sistematika.
154