augalininkỹstė, viena pagrindinių žemės ūkio šakų; kultūrinių augalų auginimas ir natūralios augalijos naudojimas. Augalininkystė gyventojus aprūpina maisto produktais, pramonę (maisto, kombinuotųjų pašarų, tekstilės, parfumerijos) – žaliavomis, gyvulininkystę – pašarais. Augalininkystė apima: laukininkystę, daržininkystę, sodininkystę, miškininkystę, pievininkystę, gėlininkystę, dekoratyvinę sodininkystę, pašarininkystę, sėklininkystę, linininkystę, vynuogininkystę ir natūraliai augančių uogų, vaisių, grybų, vaistinių ir techninių žaliavų rinkimą. Iš pasaulyje augančių apie 500 000 augalų rūšių žmogus naudoja apie 23 000, augina apie 1000 rūšių. Daugiausia kultūrinių augalų yra kilę iš Azijos, mažiausiai – iš Australijos. Iš apie 13,4 mlrd. ha Žemės sausumos ploto (be ledynų) ariamoji žemė užima 10 %, iš jų 51,7 % apsėjama javais.
1
* Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis
** 2020 duomenys
445