Augustinas Savickas

Savckas Augustinas 1919 05 12Kopenhaga 2012 06 24Vilnius, lietuvių tapytojas, dailėtyrininkas. J. Savickio sūnus, R. Savicko tėvas. Dr. (hum. m.; menotyros kand. 1963). 1923–27 su šeima gyveno Helsinkyje, nuo 1927 – Kaune.

Išsilavinimas ir veikla

1939 mokėsi Kauno meno mokykloje. 1939–40 su motina gyveno Prancūzijoje ir Belgijoje. Studijavo Ženevos universitete (sociologiją). 1940 mokėsi Vilniaus dailės mokykloje, 1941 studijavo Maskvos meno mokykloje.

1949 baigė Vilniaus dailės institutą (mokėsi pas J. Vienožinskį, V. Mackevičių). II pasaulinį karą praleido Rusijoje (Sibire), dirbo akmenskaldžiu, dailininku Lietuvos meno ansambliuose, tarnavo SSRS kariuomenėje. 1951–72 ir 1985–93 dėstė Lietuvos dailės institute (nuo 1990 Vilniaus dailės akademija); profesorius (1985). 1973–79 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute.

Kūryba

1950–60 nutapė raiškių kamerinio žanro kūrinių (Vilniaus apylinkės žiemą 1953, Nidos pakrantė 1955), dramatiškų teminių kompozicijų (Pirčiupio tragedija 1959), portretų (Dailininko Leono Katino portretas 1958, Raimutis 1959). 8–9 dešimtmetyje sukūrė monumentalių daugiafigūrių kompozicijų (triptikas Sakmė apie Lietuvą 1975, ciklai Karo pabėgėliai 1984, Kančios ženklai 1989), kamerinio žanro kūrinių: peizažų (Pavasario ritmai 1976, Vakaro spinduliai 1979), natiurmortų (Mediniai dievai 1984), portretų (aktoriaus J. Budraičio, 1984). Jiems būdinga intymi, lyriška nuotaika, drąsūs formos ieškojimai. 9 dešimtmetyje A. Savickas galutinai suformavo savo kūrinių ikonografiją, stilius tapo itin lakoniškas, kartu ir ekspresyvus, dramatiškus įvaizdžius vis dažniau keitė lyrinės nuotaikos, išnyko tamsios spalvos (Tarp gėlių 1995, Prie rojaus vartų 2004, Pavasaris su angelu 2008). Apibendrintų formų kūriniuose vyrauja ryški ir sodri žalia spalva, papildoma kontrastingomis raudona, geltona ir mėlyna, figūros perteiktos ryžtinga kontūrine linija apvestais plokščiais siluetais. Paveikslams būdinga metaforiški įvaizdžiai, lakoniškos apibendrintos ir ekspresyvios formos, kurių sėmėsi iš lietuvių sakralinės medinės skulptūros. Nuliejo akvarelių (Apreiškimas 2007).

A. Savickas. Žalia dama (aliejus, 2008; © LATGA, 2020)

Knygos

Parašė knygų: Peizažas lietuvių tapyboje (1965), M. K. Čiurlionis (su J. Gaudrimu, 1965 21974, lietuvių ir rusų kalba), Nerami kelionė (Bespokojnoe putešestvie 1977), XX a. lietuvių dailės istorija (t. 1–2 1982–83; su kitais), Žalia tyla. Memuarai (2002), Augustinas Savickas. Senojo tapytojo dienoraštis (2009).

Parodos

Nuo 1949 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose), individualios Vilniuje (1959, 1965, 1969, 1970, 1979, 1983, 1989, 1991, 1994, 1999, 2000, 2002–06, 2009, 2011, pomirtinės 2014, 2019), Kaune (1959, 1965, 1969, 1972, 1982, 1984), Jerevane, Leningrade (abi 1975), Maskvoje (1975, 2000), Varšuvoje (1979, 2006), Lodzėje (1979), Čikagoje (1989), Bielefelde (1989), Romoje (1994), Taline (1996), Minske (1997, abi su R. Savicku), Kopenhagoje (1997), Klaipėdoje, Panevėžyje (2000), Nidoje (2004), Šiauliuose (pomirtinė, 2018).

Kūriniai muziejuose

Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Apdovanojimai

LSSR valstybinė premija (1966). Gedimino ordino Riterio kryžius (1994). Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžius (2003). Lietuvos nacionalinė premija (1999). Lietuvos dailininkų sąjungos auksinis ženkliukas (2002).

Atminimo įamžinimas

Apie A. Savicką sukurtas filmas Sujungęs amžius (autoriai Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus, 2019).

L: Augustinas Savickas Vilnius 1969; Tapyba: 1986–2006 = Painting: 1986–2006 Klaipėda 2007; Esu Savickas. Ir man to užtenka / sud. D. Zovienė, R. Savickas Vilnius 2019.

2845

Augustinas Savickas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką