Augustinas (dailininkas M. Pacheris, altoriaus poliptiko Bažnyčios tėvai dalis, aliejus, medis, 1483, Senoji pinakoteka Miunchene)

Augustnas (lot. Augustinus), Augustinas Aurelijus 354 11 13Tagastė (Numidija, dab. Alžyras) 430 08 28Hippo Regijus (Hiponas, dab. al Annaba; palaidotas augustinų vienuolyno bažnyčioje Pavijoje), filosofas, teologas, Bažnyčios tėvas ir mokytojas. Šventasis (šventė – rugpjūčio 28). Teologų globėjas. Monikos (paskelbta šventąja) sūnus.

Gyvenimo faktai

Studijavo Kartaginoje, dirbo privačiu retorikos mokytoju. 384 persikėlė į Milaną, kur 387 šv. Ambraziejus Augustiną pakrikštijo. 391 Hippo Regijuje įšventintas kunigu; nuo 396 vyskupas. Rūpinosi Bažnyčios įtvirtinimu ir plėtote Šiaurės Afrikoje. Kovojo prieš eretinius krikščionių judėjimus (donatininkų, pelagijonų), manichėjus.

Filosofijos veikalai

Išliko apie 100 traktatų, apie 400 pamokslų, apie 200 laiškų. Augustino svarbiausi veikalai iki krikšto: Prieš akademikus (Contra academicos 386–387), Apie laimingą gyvenimą (De beata vita liber 386–387, lietuvių kalba 1996), Apie tvarką (De ordine). Filosofijos veikaluose atsispindi neoplatonikų, kinikų, stoikų idėjos (vėliau jų atsisakė). Augustinas plėtojo neoplatoniškąją būties sampratą. Teigė, kad Dievas yra fizinės, moralinės ir intelektualios tvarkos pagrindas, absoliuti būtis ir tiesa, aukščiausiasis gėris. Pasak Augustino, Dievo buvimą galima įrodyti mąstymu, todėl vienintelis proto tikslas yra pažinti Dievą ir save. Iš romėnų perėmė praktinį požiūrį į filosofiją: tiesa žmogui yra reikalinga, nes be jos neįmanoma laimė.

Augustinas (dailininkas M. Pacheris, altoriaus poliptiko Bažnyčios tėvai dalis, aliejus, medis, 1483, Senoji pinakoteka Miunchene)

Gnoseologija

Augustino gnoseologijoje dominuoja platoniškasis racionalizmas ir neoplatoniškoji intuityvaus pažinimo (kaip iliuminacijos) teorija. Pažinimas atskiria patikimą gėrį nuo nepatikimo. Augustinas teigė, kad žmogus nepajėgus pažinti Dievą, bet kūrė jo buvimo įrodymus (metafizinį, teologinį, psichologinį, moralinį). Filosofijos teorijoje ryšku evoliucionizmas (kaitą nulemia Dievas).

Etika

Augustino etika yra voliuntaristinė (žmogaus dorovė glūdi valioje, siekiančioje absoliutaus gėrio, o blogis kyla iš žmogiškojo pažinimo ribotumo). Skyrė laisvę ir laisvą valią. Pasak jo, laisvas yra tik Dievas, kuris davė žmogui amžiną moralės įstatymą, todėl žmogaus valia yra gera, o moralinis blogis – geros valios trūkumas (De Genesi contra Manichaeos).

Estetika

Augustinas kūrė vidurinių amžių estetikos ir meno teorijas, kurias grindė dvasinio grožio prioritetu. Grožį siejo su tobulumu, vientisumu ir kiekvieno konkretaus objekto sudėtinių dalių harmonija.

Valstybės teorija

Valstybės teorijoje laikėsi teokratinių pažiūrų. Dievas suteikia valstybei galią, bet Bažnyčia, atstovaujanti Dievo valdžiai, yra aukštesnė už valstybę.

Istorijos filosofija

Teigė, kad istorijos turinį sudaro žemiškosios ir Dievo valstybių kova, egzistuojanti nuo angelų nuopuolio laikų ir pasibaigsianti visuotinio teismo dieną. Augustino eschatologinis požiūris paremtas nauju baigtinio linijinio laiko egzistavimu. Jis iškėlė filosofijos propedeutinę reikšmę teologijai.

Krikščioniškoji teologija

Augustinas kūrė krikščioniškosios teologijos sistemą, metodus, kalbą, plėtojo natūraliąją ir kritinę teologiją. Jis laikomas krikščioniškosios hermeneutikos, homiletikos, katechetikos pradininku. Augustinas teigė, kad Dievui pažinti būtinas ir tikėjimas (dvasingumas ir religingumas), ir mokslas (teologija). Augustinas laikomas krikščioniškojo misticizmo pradininku. Pasak jo, suvokimą, kad egzistuoja anapusinis pasaulis, suteikia Dievo pažinimas per nušvitimą ekstazėje. Švenčiausiosios Trejybės paslaptį analizavo pagal žmogaus dvasios savybes (atmintį, žinojimą, meilę).

Svarbiausi teologijos veikalai

Svarbiausi teologijos traktatai: Apie sielos nemirtingumą (De amoritate animae, lietuvių kalba 2001), Apie teisingą religiją (De vera religione), Apie Dievo valstybę (De civitate Dei 22 kn. 413–426), Išpažinimai (Confessiones 13 kn. 397–400, lietuvių kalba 1933 21998), Apie trejybę (De Trinitate 399–422 ar 426), Išsižadėjimai (Retractationes 426–427).

Kristologija

Plėtojo kristologiją; manė, kad Dievo Sūnus yra lygus Tėvui ir Šventajai Dvasiai. Augustinas teigė Jėzaus Kristaus šventumą, jo dieviškumą ir žmogiškosios valios nenuodėmingumą bei vienybę su Dievu ir Šventąja Dvasia žemiškosios misijos metu.

Mariologija

Augustinas laikomas mariologijos pradininku; jis teigė Švč. Mergelės Marijos nekaltybę ir tikrąją motinystę Jėzui Kristui (De Sancta Virginitate). Soteriologijos teorijoje aiškino, kad Dievo Tėvo auka ir Jėzaus Kristaus kančia atpirko žmonijos nuodėmes, tačiau prigimtinė nuodėmė išliko, todėl būtina Dievo malonė, kuri svarbesnė už laisvą žmogaus valią. Augustino mokymu apie prigimtinę nuodėmę ir Dievo malonę teologiniuose svarstymuose rėmėsi Tomas Akvinietis, J. Dunsas Škotas, Erazmas Roterdamietis, M. Liuteris, J. Kalvinas, C. Jansenas.

Bažnyčios samprata

Pritarė šv. Pauliui, kad Bažnyčia – mistinis Jėzaus Kristaus kūnas, todėl yra šventa, viena ir vieninga, nors kai kurios Bažnyčios gali turėti savitumų. Bažnyčios įkūrėjas ir vadovas yra Jėzus Kristus. Žemiškoji Bažnyčia yra Dievo karalystės atitikmuo, o vieningoji Bažnyčia apima žemiškąją ir dangiškąją karalystes. Tai dvi dvasinės valdžios, kurios nesutampa su jokia politinė ar bažnytinė institucija. Žemiškosios Bažnyčios rūpestis yra krikščioniškosios doktrinos teisingumas ir grynumas. Augustino mokymas ypač svarbus ekleziologijai.

Sakramentai

Aprašė krikšto, sutvirtinimo, eucharistijos, kunigystės, santuokos, atgailos ir ligonių sakramentus (De Baptismo). Vienas pirmųjų nagrinėjo skaistyklos sąvoką (De Fide at Operibus), kėlė šventųjų kulto reikšmę (De Sanctis ir Sermones in Sanctis).

Biblijos aiškinimas

Svarbūs Biblijos komentarai (Linarrationes), Psalmyno paaiškinimai (Enarrationes in Psalmos 391–420). Pabrėžė Biblijos tekstų kritikos svarbą (De Genesi ad litteram 401–415), polemizavo su šv. Jeronimu dėl Naujojo Testamento aiškinimo (De Consensu Evangelistarum). Reikalavo, kad Biblijos aiškinimas neprieštarautų Bažnyčios mokymui.

Augustino įtaka

Augustino teologinė koncepcija turėjo įtakos Anzelmui Kenterberiečiui, Bernardui Klerviečiui, Pranciškui Saleziečiui ir kitiems vidurinių amžių bei naujųjų laikų teologams, filosofams. Lietuvoje Augustino filosofiniu ir teologiniu mokymu rėmėsi V. Šilkarskis, I. Tamošaitis.

Augustino vaizdavimas

Vaizduojamas vyskupo drabužiais su mitra ir pastoralu, atributas – liepsnojanti širdis.

R: Pokalbiai su savimi Vilnius 1994, Mano motina Monika Vilnius 1998, Dialogai. Apie mokytoją Vilnius 1999, Dialogai. Apie laisvąjį sprendimą Vilnius 2001. L: P. Dovydaitis Šv. Augustino asmenybės modernumas ir jo filosofijos aktualumas / Logos 1930 nr. 10, Šv. Augustino filosofijos pagrindinės idėjos / Logos 1931 nr. 11; J. Salij Pokalbiai su šv. Augustinu Vilnius 1996; P. Brown Augustinas iš Hipono Vilnius 1997; J. Rist Augustine: Ancient Thought Baptized Cambridge 1994.

2934

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką