áuksas (lot. Aurum), Au, periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas.
Savybės
Ryškiai geltonas taurusis metalas. Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai lakštai (folija). Elektrinis ir šilumos laidis apie 30 % mažesnis negu sidabro. Kaip ir visi taurieji metalai, auksas atsparus oro, rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina tik karališkasis vanduo (koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Kambario temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose cianidų tirpaluose – susidaro kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro aukso(III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje. Žinomi 2 aukso oksidai (Au2O ir Au2O3), kurie susidaro kaitinant aukso hidroksidus, gautus iš šarmais veikiamų aukso druskų. Su kai kuriais junginiais auksas sudaro koloidinius tirpalus (aukso ir stanato rūgšties gelis vadinamas Kasijaus purpuru ir naudojamas stiklui, porcelianui dažyti). Aurato rūgšties HAuO3 druskos (auratai) nepatvarūs. Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jo druskų tirpalų. Lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais metalais (aukso lydiniai) labai atsparūs korozijai, plastiški. Su gyvsidabriu auksas sudaro amalgamą. Auksas – grynuolių klasės mineralas. Kristalai kubinės singonijos, oktaedrų, kubų formos. Ryškiai geltonas, įvairių atspalvių (dėl priemaišų). Blizgesys metalo. Kietumas 2,5–3. Dažnos sidabro, vario, geležies, mangano, švino, rečiau paladžio, bismuto, seleno, iridžio, platinos, gyvsidabrio priemaišos. Pagal jas skiriamos aukso atmainos: auksas grynuolis (4–15 % sidabro), elektrumas (15–50 % sidabro), kuproauridas (iki 20 % vario), porpecitas (11,6 % paladžio), bismutoauridas (iki 4 % bismuto). Dažniausiai randamas dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu. Uolienose auksas būna pirminės (magminės, pegmatitinės), antrinės, t. y. egzogeninės (upių ir jūrų sąnašynai, konglomeratai), ir metamorfinės (skarninės, hidroterminės) kilmės.
Paplitimas gamtoje
Aukso yra Australijoje (Viktorijos valstijoje), Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Indonezijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kalifornijos, Aliaskos valstijose), Kanadoje, Kinijoje, Meksikoje, Mongolijoje, Norvegijoje, Peru, Pietų Afrikos Respublikoje (didžiausi pasaulyje Witwatersrando aukso telkiniai), Rusijoje. Didžiausias rastas aukso luitas – Holtermano plokštė (Australija, 1872) – 214,326 kg (gryno aukso jame 85,05 kg), didžiausi grynuoliai: Geidžiamasis (Australija, 1869) – 68,08 kg, Japonas (Japonija, 1901) – 71 kg. 1995 atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos rytuose paviršinėse žvyro ir smėlio nuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio‑2 ir Salako žvyro telkiniuose aukso rasta atitinkamai 0,56, 0,3 ir 0,13 g/t. Į Lietuvą auksas buvo atneštas ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų.
auksas
1
Istorija
Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis. Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. Nupylus drumzliną vandenį ant indo dugno likdavo aukso. Senovės Egipte mokėjo išgauti auksą ir iš jo darė įvairius dirbinius (iki šių dienų išliko ne tik įrašų apie Egipto auksą, bet ir tuometinių dirbinių). Viduriniaisiais amžiais išmokta išskirti auksą iš rūdų amalgaminiu būdu (naudojant gyvsidabrį). 19 a. imta naudoti ne tokius kenksmingus gamybos būdus – tirpinimą chloro vandenyje arba cianiduose. Taip auksas gaunamas ir dabar: susmulkintas rūdos koncentratas veikiamas kalio arba natrio cianidų tirpalais, po to nusodinamas cinku arba sorbuojamas jonitais. Auksas gryninamas elektrolize arba tirpinant rūgštyse. Auksas ir jo lydiniai naudojami monetų ir juvelyrinių dirbinių, medalių (auksakalystė), dantų protezų, cheminės aparatūros gamybai. Radiotechnikoje ir elektrotechnikoje naudojami auksu padengti kontaktai ir laidai (auksavimas), izotopu 198Au (pusėjimo trukmė apie 3 paros) gydomos vėžinės ligos.
2591
2856