auksauodẽgis verpkas (Euproctis chrysorrhoea), bangasparnių (Lymantriidae) šeimos drugys. Paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje, Kaukaze, Viduržemio jūros baseine; 19 a. įvežtas į Šiaurės Ameriką. Sparnai balti, jų tarpugalis 30–40 mm ilgio. Patelės pilvelio galas su aukso spalvos plaukų šepetėliu. Vikšrai pilkšvai rudi, ant kiekvieno segmento yra po 2 raudonas karpeles su kuokštu gelsvų nuodingų plaukelių viršūnėje. Ant žmogaus odos patekę plaukeliai sukelia dermatitą. Kenkia vaismedžiams ir ąžuolams, rečiau – kitiems lapuočiams. Pusiau suaugę vikšrai žiemoja kumščio dydžio lizduose, kuriuos medžių lajose susuka iš voratinklių ir sausų lapų. Pavasarį vikšrai nugraužia sprogstančius pumpurus, birželio mėnesį lizduose virsta lėliukėmis. Drugiai skraido liepos mėnesį, kiaušinius deda krūvelėmis ant lapų. Auksauodegis verpikas labai žalingas miškastepių ąžuolynams.
auksauodegio verpiko vikšras
Lietuvoje nedideli auksauodegio verpiko židiniai susidaro šiltomis sausomis vasaromis ant pavienių arba grupėmis augančių, gerai apšviestų vaismedžių ar ąžuolų. Vikšrų lizdai renkami ir deginami; auksauodegio verpiko apnikti medžiai purškiami insekticidais.
a – suaugęs drugys, b – vikšras, c – vikšrų pažeisti augalo lapai
474