áukso kaštligė (angl. gold‑rush), staigus aukso ieškotojų antplūdis į atrastus aukso telkinius. Didžiausios aukso karštligės kilo 19 a. antroje pusėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Kanadoje ir Pietų Afrikoje (lent.). Tokios karštligės vykdavo kolonizuojamuose kraštuose tol, kol dar būdavo, baltųjų kolonistų požiūriu, niekieno (t. y. čiabuviams priklausančios) žemės, o kitų sklypų privatinė nuosavybė dar nebuvo tvirtai įsivyravusi.

Pirmoji aukso karštligė kilo 1848 pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijoje, prie Sacramento upės. Po metų čia buvo apie 80 000, po 5 m. – apie 250 000 žmonių. Aukso karštliges prie Klondike’o ir Jukono upių aprašė J. Londonas ir O. Henry. Australijoje, Viktorijos kolonijoje, ne taip kaip Šiaurės Amerikoje, buvo randama didesnių aukso grynuolių, pvz., 1872 rastoje Holtermano plokštėje (214,326 kg) buvo 85,05 kg gryno aukso. Kai aukso telkiniai per kelerius metus išsekdavo, aukso ieškotojų gyvenvietės virsdavo miestais vaiduokliais. 1886 Pietų Afrikoje, Witwatersrande (Transvalio provincija), rastas vienas didžiausių pasaulio aukso telkinių (eksploatuojamas iki šiol). Ten auksas slūgso kietose metamorfizuotose uolienose, jam iškasti reikia mašinų, dėl to įsikūrė aukso gavybos bendrovės.

Lent. Didžiausios aukso karštligės
prie Sacramento upės, Kalifornija, JAV 1848
Viktorijoje, Australija 1851
prie Fraserio upės, Kanada 1858
Comstock Lode, Nevada, JAV 1859
Cripple Creeke, Koloradas, JAV 1850
Black Hillse, P. Dakota, JAV 1876
Witwatersrande, Transvalio prov‑ja, P. Afrika 1886
prie Klondike’o ir Jukono upių, Kanada 1896

470

1412

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką