áukso rūdà, mineralų sankaupos, iš kurių gaunamas auksas. Žinoma apie 30 aukso rūdos mineralų; svarbiausi – auksas Au (grynuolis), kalaveritas AuTe2 (40–43 % aukso), kreneritas AuAgTe2 (apie 40 %), silvanitas AuAgTe4 (25–27 %), petcitas Ag3AuTe2 (apie 25 %), kustelitas AgAu (apie 10–20 %).
Aukso (kaip šalutinio komponento) būna vario, nikelio, švino, cinko, sidabro (pvz., Pachucos-Mineral del Montės sidabro rūdos rajonas Meksikoje), geležies, mangano ir kitų rūdų telkiniuose. Aukso rūdos telkiniai būna įvairių genetinių tipų. Visi endogeniniai aukso rūdos telkiniai yra hidroterminiai. Slūgso masyviomis (pvz., Porcupine’o aukso rūdos telkiniai Kanadoje; Pachucos Meksikoje), balno pavidalo (Bendigo, Australija) gyslomis, klodais, štokverkais (Homestake, Jungtinės Amerikos Valstijos), vamzdžių pavidalo (Kalgoorlie aukso telkinys Australijoje) kūnais; aukso kiekis nuo 2–3 iki kelių šimtų g/t. Egzogeniniai aukso rūdos telkiniai susiformuoja sąnašynuose, rečiau – aukso turinčių sulfidinių rūdų dūlėjimo zonoje. Sąnašynuose aukso rūda slūgso klodais, lęšiais. Auksas randamas apzulintų ir pusiau apzulintų grūdelių (dydis 0,5–4 mm), žvynelių, grynuolių, kartais sąaugų su kvarcu pavidalo; aukso kiekis nuo 100–150 mg/m3 iki dešimčių g/m3. Sulfidinių rūdų telkiniuose auksas būna susitelkęs oksidacijos paveiktų rūdų apatinėje dalyje.
aukso rūda (grynuolis)
Slūgso lęšiais, lizdais (Pueblo Viejo, Dominikos Respublika); aukso kiekis nuo 2–3 g/t iki 10 g/t. Metamorfogeniniai aukso rūdos telkiniai randami metamorfizuotuose konglomeratuose (Witwatersrandas, Pietų Afrikos Respublika; Jacobina, Brazilija), rečiau gravelituose. Aukso grūdeliai (dydis 5–100 µm) būna kvarco, sericito ir chlorito cemente bei gargždo apvalainukus kertančiose gyslelėse; aukso kiekis 3–20 g/t.
Aukso rūdos didžiausi telkiniai yra Australijoje, Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kolumbijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje.