Aukštadvario regioninis parkas

Aukštadvario regioninis parkas

Aukštadvario regioninio parko kalvotas paviršius

Mošos piliakalnis

Adomo Mickevičiaus ąžuolas

Aukštãdvario regiòninis párkas, saugoma gamtinė, kultūrinė, rekreacinė sritis Trakų rajono savivaldybės teritorijos vakaruose, Aukštadvario apylinkėse; įeina maža Kaišiadorių ir Prienų rajonų savivaldybių teritorijos dalis. Plotas 15 912 hektarų. Saugoma vienintelė europinio miežvienio radimvietė Mergiškių plačialapių miškų bendrijoje, upėtakių nerštavietės, maži termokarstiniai ežerėliai, saviti Antakmenių, Spindžiaus, Verniejaus (giliausias parke) ežerų hidrologiniai režimai, Verknės, Strėvos aukštupių kraštovaizdis.

Parkas įkurtas aukščiausioje Dzūkų aukštumos dalyje. Paviršius labai kalvotas. Aukštadvario kalvyne daug moreninių kalvų, gilių daubų, glacigeninių rinų su būdingais rininiais ežerais – Vilkokšnio (didžiausias parke), Skrebio.

Kultūros vertybės

Aukštadvario, Bagdonių, Beižionių (Birutės kalnas), Lavariškių, Mošos (Naujasodų), Pamiškės (Aukštikalnio), Strėvos, Žuklijų piliakalniai. Akmenių, Beižionių, Čižiūnų, Drabužininkų, Eitulionių, Lausgenių, Lavariškių, Migliniškių, Mošos, Saloviškių, Strėvos, Toliotonių, Totoriškių pilkapiai. Nemaitonių ir Žydiškių senovės gyvenvietės. Derionių kaimo, Tolkiškių, Vladislavo dvarų senosios kapinės. Aukštadvario dvaro sodyba.

Gamtos objektai

Parkui priklauso Aukštadvario kraštovaizdžio (įsteigtas 1960) ir Verknės ichtiologinis (įsteigtas 1974) draustiniai.

Gamtos paveldo objektai: geologiniai – Nikronių akmuo (gamtos paminklas), hidrogeologiniai – Verknės senvagės šaltinis, geomorfologiniai – Strėvos įgriuva, Velnio duobė (gamtos paminklas), botaniniai – Adomo Mickevičiaus ąžuolas, Aukštadvario dvaro parko kaštonas, liepų paviesinė, maumedžiai (4), Upėtakių tvenkinių ąžuolas.

Per Aukštadvario regioninį parką teka Strėva ir Verknė.

šiurkštusis katilėlis (Campanula cervicaria)

kardalapis garbenis (Cephalanthera longifolia)

Augalija

51 % Aukštadvario regioninio parko ploto užima miškai (Strėvos, Tamelių, Ūbiškių); daugiausia pušynų, yra beržynų, ąžuolynų, skroblynų, juodalksnynų.

Aukštadvario regioniniame parke yra 764 aukštesniųjų augalų rūšys (54 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą), 14 rūšių maurabraginių dumblių, 173 rūšys samanų. Reti augalai: svogūninės dantažolės (Cardamine bulbifera), plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus), kardalapiai garbeniai (Cephalanthera longifolia).

Didelė grybų ir kerpių įvairovė; į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta: kūginiai briedžiukai (Morchella conica), kopūstgalviai raukšliai (Sparassis crispa), didieji kukurdvelkiai (Langermannia gigantea), plačiosios platužės (Lobaria pulmonaria).

kruvinoji strėliukė (Pyrrhosoma nymphula)

ūsenis dailidė (Ergates faber)

Gyvūnija

Parko teritorijoje aptiktos 165 paukščių rūšys (37 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą). Peri baltnugariai geniai, juodieji pesliai, pilkosios meletos, vapsvaėdžiai, pievinės lingės, tulžiai, griežlės.

Veisiasi lynai, kiršliai, šamai, vėgėlės, vietomis yra upėtakių, sykų. Ežeruose yra plačiažnyplių vėžių, ūdrų ir bebrų.

1055 vabzdžių rūšys; 37 – retos: didysis skydvabalis, ūsenis dailidė, kruvinoji strėliukė, raudonsparnė meškutė (didžiausia šiuo metu žinoma populiacija Lietuvoje), baltajuostis juodsprindis (gausiausia populiacija Lietuvoje).

Aukštadvario regioninio parko direkcijos pastatas

Kitos lankytinos vietos

Vandens turizmas. Įrengti 5 pažintiniai takai pėstiesiems ir dviratininkams.

Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas 1992. Parko direkcija ir Lankytojų centras įsikūrę Aukštadvaryje.

241

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką