aukštàsis mókslas, išsilavinimas, įgyjamas po bendrojo vidurinio išsilavinimo baigus ne trumpesnes kaip trejų metų studijas aukštojoje mokykloje.
Lietuvoje aukštojo mokslo sistemą sudaro nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos bei nenuosekliosios studijos. Baigus nuosekliųjų studijų programą suteikiamas kvalifikacinis arba mokslo laipsnis (bakalauras, magistras, daktaras) ir (arba) profesinė kvalifikacija, išduodamas tai pažymintis diplomas. Baigus nenuosekliųjų studijų programą (studijuojami pavieniai dalykai arba dalykų ciklai) išduodamas studijas patvirtinantis pažymėjimas.
Studijų apimtis matuojama kreditais.
Universitetinėje aukštojoje mokykloje yra nuosekliųjų studijų trys pakopos: pagrindinės studijos (ketveri metai, 160 kreditų), magistrantūra (pusantrų–dveji metai, 60–80 kreditų) arba rezidentūra, arba specialiosios studijos (vieneri–dveji metai, 40–80 kreditų) ir doktorantūra (treji–ketveri metai) arba meno aspirantūra (dveji metai).
Vientisosios studijos apima pirmąją ir antrąją pakopas. Neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje yra tik pagrindinės studijos (daugiau kaip treji metai, 120 kreditų). Pagrindinės studijų formos yra dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės. Dar yra intensyviosios studijos (studijuojama vakarais, poilsio dienomis ir vasarą, dieninių studijų programa išeinama per trumpesnį laiką), nuotolinės (neribojamas mokymosi laikas, sparta, nesvarbu vieta) ir tęstinės (skirtos perkvalifikuoti, kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti).
1300