Aukštieji kursai

Aukšteji kùrsai, Lietuvõs aukšteji kùrsai, pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla. Veikė 1920–1922 Kaune.

1920 01 27 kursus įsteigė Aukštųjų mokslų draugija. Atidaryme pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo viešai sugiedota Tautiška giesmė, studentų himnas Gaudeamus igitur. Aukštieji kursai buvo pradėti kurti be Vyriausybės pritarimo ir materialinės paramos. 1920 prie jų buvo prijungti Kauno medicinos draugijos suorganizuoti ir nuo 1919 10 06 veikę Aukštieji medicinos kursai. Aukštieji kursai turėjo Humanitarinių mokslų (vadovavo E. Volteris), Teisės (A. Janulaitis), Matematikos ir fizikos (Z. Žemaitis), Gamtos (T. Ivanauskas), Medicinos (M. Nasvytis, P. Avižonis), Technikos skyrius (P. Jodelė, J. Šimoliūnas). Buvo mokomasi pagal universitetų mokymo planus ir programas. 1920 kursus lankė 522 klausytojai, iš jų 244 tikrieji, kiti laisvieji (neturintieji brandos atestato). Mokestis už mokslo metus – 600 auksinų. Paskaitas skaitė apie 40 dėstytojų.

knygos Pirmoji aukštoji Lietuvos mokykla, Aukštieji kursai (1920) viršelis (© Kauno apskrities viešoji biblioteka)

Pirmaisiais veiklos metais Aukštieji kursai dirbo neturėdami savo patalpų ir tik antraisiais gyvavimo metais jiems atiteko Kauno komercinės mokyklos rūmų pastatas. Aukštųjų kursų aukščiausias institucija – Didžioji taryba (visi dėstytojai ir po vieną Aukštųjų mokslų draugijos, pagalbinių įstaigų ir studentų atstovą). Aukštieji kursai turėjo ir Mažąją tarybą (vadovas, jo pavaduotojas, tarybos sekretorius ir skyrių vadovai). 1920 kursams vadovavo Z. Žemaitis, 1921–1922 – J. Vabalas-Gudaitis.

Materialiai kursus rėmė Aukštųjų mokslų draugija (vien iš rengiamos loterijos daugiau kaip 0,5 mln. auksinų kasmet), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. 1920 Lietuvos vyriausybė kursams skyrė 150 000, 1921 – 1 009 100 auksinų (10,3 % ir 64,3 % atitinkamų metų Aukštųjų kursų išlaidų).

1922 Aukštieji kursai pertvarkyti į Lietuvos universitetą (Vytauto Didžiojo universitetas).

1301