Aukštoji karo mokykla

Aukštóji kãro mokyklà, nuo 1938 Výtauto Ddžiojo aukštóji kãro mokyklà, veikė 1932–1940 Kaune.

Įsteigta P. Kubiliūno iniciatyva. Pradėjo veikti 1932 04 01. Išaugo iš Aukštųjų karininkų kursų.

Mokykla rengė vyresniuosius vadus ir štabo karininkus; taip pat siekė plėtoti karybą. Be aukštojo mokslo (generalinio štabo ir intendantūros) skyrių, mokykloje veikė bendrojo karo mokslo (žemesniųjų, aukštesniųjų ir aukštųjų vadų pažintiniai ir tobulinimosi), specialiojo karo mokslo (artilerijos, inžinerijos, technikos, aviacijos) ir laikinieji (karo topografijos, kulkosvaidininkų, administraciniai ir kiti) kursai. Programa ir teisėmis Aukštoji karo mokykla prilygo užsienio valstybių generalinio štabo akademijoms. Dėstyta bendroji, ginklų rūšių ir tarnybų taktika, karo istorija, geografija ir kiti dalykai. Mokslas trukdavo 2,5 metų. Kursantai vilkėjo uniformą. 1934 Aukštoji karo mokykla išleido pirmąją laidą (18 karininkų), pavadintą Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos generalinio štabo kursų laida. 1938 12 Aukštoji karo mokykla įgijo oficialų aukštosios karo mokyklos statusą. Iki 1940 mokyklą baigė trys generalinio štabo ir viena intendantūros karininkų laida, iš viso 65 karininkai.

vienas pastatų Panemunėje, kuriame veikė Aukštoji karo mokykla (1926)

Prasidėjus SSRS okupacijai panaikintas generalinio štabo pirmosios laidos pavadinimas, iš mokyklos pavadinimo išbrauktas Vytauto Didžiojo vardas. 1940 09 30 Aukštoji karo mokykla uždaryta.

Aukštosios karo mokyklos viršininkai (chronologiškai): S. Dirmantas, P. Kubiliūnas, V. Karvelis, L. Gustaitis, S. Raštikis.

Karo dalykus dėstė J. Černius, K. Dulksnys, Z. Gerulaitis, K. Grinius, J. Jackus, M. Rėklaitis, S. Pundzevičius, K. Tallat-Kelpša ir kiti, bendruosius – M. P. Römeris, A. Jaščenko, V. Jurgutis, L. Natkevičius ir kiti.

1718