Aukštųjų Panerių žudynių vieta ir kapai

Aukštjų Paneri žudỹnių vietà ir kapa, Paneri memoriãlas, nacių okupacijos laikotarpio (1941–1944) masinių žudynių vieta Vilniuje, Panerių miške.

Jau pirmosiomis nacių okupacijos dienomis naciai Aukštuosiuose Paneriuose Raudonosios armijos įrengtoje (spygliuota viela aptvertoje) kuro saugyklų ir amunicijos sandėlių teritorijoje laikė ir žudė (padedami vietos kolaborantų) karo belaisvius (1941 nuo ligų ir bado mirė 7500 žmonių). Manoma, kad 1941 07–1944 07 nužudyta apie 100 000 įvairių tautybių žmonių; žydų (apie 70 000), sovietų karo belaisvių (apie 5000), katalikų kunigų (apie 500), Vietinės rinktinės (86), Rusijos armijos 29 teritorinio šaulių korpuso (59) karių. Be žydų, rusų bei lietuvių, nužudyta lenkų, romų, čekų, prancūzų ir kitų tautybių žmonių (daugiausia inteligentų). Nuo 1943 12 vokiečių administracija, norėdama nuslėpti žudynes, sudarė 80 geto kalinių grupę, kuri iškasinėjo ir degino sušaudytųjų lavonus; sudeginta 56 000–68 000 lavonų. 1944 04 15 naktį apie 40 šios grupės kalinių pabėgo; iš jų 13 išsigelbėjo.

paminklas nužudytiems žydams (pastatytas 1991; architektas Jaunutis Makariūnas, skulptorius Juozapas Kęstutis Patamsis)

kopėčios-trapas (kopija, naudotos nuo 1943 pabaigos), nuo kurių į laužą buvo metami iškasti sušaudytųjų kūnai

1948 nacių teroro aukoms pastatytas paminklas. 1960 įkurtas Panerių memorialinis muziejus. 1985 įrengtas memorialas (architektas J. Makariūnas), pastatyti paminklai žuvusiesiems – lenkams (1990), žydams (1991 ir 1999), lietuviams (1992), sovietų karo belaisviams (1996), Mažosios Lietuvos švietėjui E. Jagomastui ir jo šeimai (2001), sušaudytiems Lietuvos vietinės rinktinės kariams (2004).

viena šaudymo duobių

paminklas nužudytiems žydams (pastatytas 1991; architektas Jaunutis Makariūnas, skulptorius Juozapas Kęstutis Patamsis)

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką