Aukštutinės Padnieprės kultūra

Aukštutnės Pãdnieprės kultūrà, neolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).

Gyvavo penkto tūkstantmečio prieš Kristų viduryje–trečiame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Dniepro ir jo intakų regione: nuo Sožo ir Dniepro santakos pietuose iki dabartinio Dorogobužo miesto. Pavadinimą pirmoji 1967 pavartojo I. Tiurina. Ši kultūra anksčiau vadinta Padnieprės kultūra. Skiriami ankstyvasis ir vėlyvasis Aukštutinės Padnieprės kultūros laikotarpiai.

Ankstyvasis laikotarpis datuojamas penkto tūkstantmečio prieš Kristų viduriu–ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų viduriu. Vyravo iš vietinio titnago pagaminti skeltiniai dirbiniai: įkotiniai strėlių antgaliai, ovalūs įtveriamieji pleištiniai kirveliai retušuotu paviršiumi, darbo įrankiai (rėžtukai, gremžtukai, peiliai, ylos, grąžtai). Puodai smailiadugniai, tiesiomis sienelėmis, mažai ornamentuoti, iš molio su augalinėmis priemaišomis. Vėlyvasis laikotarpis datuojamas ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų viduriu–trečiu–antru tūkstantmečiu prieš Kristų. Gaminti rombo, trikampio, lapo formos strėlių antgaliai, peiliai platėjančiais ašmenimis, įtveriamieji kirveliai, kampiniai rėžtukai, pjautuvai. Kiek profiliuotų puodų visas paviršius puoštas šukinių įspaudų, apvalių duobučių ir spaudų ornamentais. Molio masėje randama smėlio ir grūsto granito.

Aukštutinės Padnieprės kultūros titnago dirbiniai

Aukštutinės Padnieprės kultūrai didelę įtaką darė Desnos kultūra ir Volgos aukštupio kultūra. Gyventojai vertėsi medžiokle, žvejyba, maisto rinkimu, nuo trečio tūkstantmečio prieš Kristų– gyvulininkyste. Nuo trečio tūkstantmečio prieš Kristų antros pusės šalia šios kultūros gyvenviečių randama Vidurinės Padnieprės kultūros gyvenviečių ir laidojimo paminklų.

3044