aũkuras, aukojimų vieta. Senųjų religijų aukurai dažniausiai buvo pakylos formos statinys (laiptuota piramidė), kurio viršuje buvo aukojamos aukos, deginama šventa ugnis. Senovės baltų tikėjime aukuro funkcijas atliko alkuose buvę kulto įrenginiai – šventos ugnies vietos, apeiginiai akmenys, šventi šaltiniai ir kita. Lietuvoje gausu padavimų apie Rambyno akmenį – aukurą, kuris 1811 buvo suskaldytas, vėliau pastatytas dirbtinis. Manoma, aukuro terminą pirmą kartą pavartojo S. Daukantas.
1344