Aurignaco kultūra (Orinjãko kultūrà), vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi trisdešimt penktame–dvidešimtame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartinių šalių (Prancūzijos, Belgijos, Šveicarijos, Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Slovakijos ir Rumunijos) teritorijoje. Pavadinta 1860 E. Larteto atrasto ir tyrinėto Aurignaco urvo (Aukštutinės Garonos departamentas, Prancūzija) vardu. Šios kultūros žmonės gyveno urvuose ir olose. Vertėsi medžiokle. Rasta daug titnaginių (skelčių, gremžtukų, rėžtukų) dirbinių, raginių ir kaulinių antgalių su įskeltais įtvarais. Olų sienos išpieštos raudonos, geltonos, juodos ir rudos spalvos realistiškais gyvūnų piešiniais. Kultūrai būdinga ant uolų išraižytos moterų figūros ir akmeninės moterų statulėlės (Veneros).
Aurignaco kultūros Veneros statulėlė iš Moravijos
1906 A. H. Breuil’us įrodė, kad Aurignaco kultūra susidarė po Moustier kultūros, ją pakeitė Solutré kultūra. 1909 rastas Aurignaco žmogus (20 000 pr. Kr.), laikomas tiesioginiu Europos gyventojų protėviu (Homo sapiens).