auskultacija
auskultãcija (lot. auscultatio – klausymas), žmogaus ar gyvulio vidaus organų tyrimo būdas, kai išklausomi ir įvertinami tų organų veiklos sukeliami garsai. Yra dvi rūšys: tiesioginė (prie kūno priglaudžiama ausis) ir netiesioginė (naudojami klausomieji aparatai fonendoskopas ir stetoskopas) auskultacija. Ji padeda diagnozuoti ligas. Dažniausiai tiriami plaučiai, širdis, kraujagyslės; ji t. p. padeda įvertinti pilvo organų sukeliamus garsus, sąnarių traškėjimą. Ligonis auskultuojamas tylioje šiltoje patalpoje gulintis, paverstas ant kairio šono, stovintis, sulaikęs kvėpavimą. Auskultuoti stetoskopu 1819 pradėjo prancūzų gydytojas René Theophile Hyacinthe Laennecas (1781–1826).
Lietuvoje auskultaciją vieni pirmųjų 19 a. pradžioje pradėjo naudoti Vilniaus universiteto klinikų gydytojai. Jonas Očapovskis 1824 apgynė disertaciją apie netiesioginę auskultaciją, F. Rimkevičius paskelbė straipsnių apie stetoskopo naudojimą.
1437