Australijos lietuvių atstovai Geelongo tautinių šokių grupė Linas ruošiasi Lietuvos šimtmečio dainų šventei (įvyko 2018 07 Vilniuje)

Austrãlijos lietùviai

Iki II pasaulinio karo

Pirmieji lietuviai į Australiją atvyko po 1830–31 sukilimo. Minimas Mickevičius, čia išgyvenęs 35 metus. Brisbane’o apylinkėse buvo susikūrusi lietuvių žemdirbių kolonija (vėliau sunyko). Lietuviai daugiausia dirbo pramonėje, vertėsi amatais, smulkia prekyba. 1888 Adelaidėje lietuviai įsteigė savo klubą, koplytėlę. Po I pasaulinio karo atsikėlė lietuvių iš Škotijos. 1929 Sidnėjuje įkurta Australijos lietuvių draugija 1950 pertvarkyta į Australijos lietuvių bendruomenę. 1939 Australijoje gyveno apie 1000 lietuvių.

20 a. antra pusė

1947 11 28 iš Vokietijos DP stovyklų į Australiją atvyko 439, vėliau iš Vakarų Europos – dar apie 10 000 lietuvių. 1948–73 veikė Australijos lietuvių kultūros fondas. 1953 Melburne įkurta Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjunga. 1954 Melburne įsteigta Australijos lietuvių katalikų federacija leidžia savaitraštį Tėviškės aidai (nuo 1956). 1952 įkurta Australijos lietuvių studentų sąjunga (vėliau veikla išblėso). Nuo 1960 Australijos lietuvių bendruomenės Krašto tarybos suvažiavimų metu rengiamos Australijos lietuvių dienos. 1966 pradėta kurti Australijos lietuvių jaunimo sąjunga.

pavergtųjų tautų demonstrantai Australijoje, Sidnėjuje (1969)

Australijos lietuvių bendruomenės Krašto tarybos suvažiavimas (1980 Adelaidėje)

1967 įsteigta lietuvių kooperatinė kredito draugija Talka, 1972 – Australijos lietuvių fondas. 1974–90 Tasmanijoje veikė australų, Australijos lietuvių, latvių, estų ir lenkų draugija HELLP. 1980–90 Sidnėjuje veikė Australų–lietuvių draugija žmogaus teisėms ginti (Baltic Research Foundation). 1981 Melburne įkurtas Lietuviškų studijų komitetas, kuris siekė, kad kuris nors Australijos universitetas į savo studijų programą įtrauktų lietuvių kalbą. 1981 įkurtas Baltijos studijų plėtros asociacijos skyrius. Nuo 1987 Tasmanijos universiteto Hobarte Lietuvos studijų sambūris teikia stipendijas lietuviškos tematikos tyrimams. 1988 Adelaidėje įkurtas Australijos lietuvių bendruomenės archyvas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)

1997 J. P. Kedžio įsteigtas fondas Talka lietuvių tautai iki 2006 Lietuvos daugiavaikes šeimas parėmė daugiau kaip 200 000 litų. 1999 Geelonge įsteigta Lietuvos baleto bičiulių draugija (apie baleto šokėjus lietuvius Australijos choreografija, apie dailininkus – Australijos dailė). 21 a. pradžioje veikė skautai (Vilniaus tuntas Adelaidėje, Džiugo tuntas Melburne, Šatrijos tuntas Geelonge, Aušros tuntas Sidnėjuje, 2019), Šviesos sambūrio skyrius, ateitininkai, Lietuvių katalikių moterų draugija, teatro mėgėjų grupės, lietuviški chorai (Melburno Dainos sambūris, įkurtas 1949, Danos sesės, Geelongo Viltis), tautinių šokių grupės (Sidnėjaus Sūkurys, Melburno Gintaras, įkurta 1977, Šokdava, Malūnėlis, Gintarėliai, Geelongo Linas, 2019), sporto klubai (Melburno Varpas, Geelongo Vytis, Sidnėjaus Kovas).

Australijos lietuviai per demonstraciją už Baltijos šalių laisvę (1990)

Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio renginyje koncertuoja Geelongo lietuvių choras Viltis (2018)

Adelaidėje (nuo 1960), Melburne (Baltija, įkurta 2014) veikė lituanistinės mokyklos, Sidnėjuje – lietuvių vaikų klubas (nuo 2013), Brisbane’e – lituanistinė studija Žiburys (įkurta 2017), Kanberoje – lietuvių kalbos grupė. Adelaidėje (nuo 1957), Brisbane’e, Melburne, Perthe, Sidnėjuje (Dainava, įsteigti 1959, atkurti 2006) buvo Lietuvių namai (Kanberoje ir Geelonge sunyko), Melburne, Sidnėjuje, Brisbane’e – bibliotekos, Melburne ir Adelaidėje (nuo 1967) lietuvių muziejai, Sidnėjuje – Lietuvių sodyba, Adelaidėje – Židinys vyresnio amžiaus lietuviams, Brisbane’e – Kunigo Bačinsko lietuvių kultūros asociacija. Adelaidėje buvo lietuvių bažnyčia ir katalikų centras.

Lietuvių namai Adelaidėje

2271

Spauda

1948 Sidnėjuje pradėta leisti savaitraštį Mūsų pastogė; šiam laikraščiui ir knygoms spausdinti 1951 įsteigta Minties spaustuvė. 1948–56 Adelaidėje ėjo laikraštis Australijos lietuvis. Australijos lietuvis leido ir knygas (pirmoji knyga 1951 – P. Andriušio Sudiev, kvietkeli!). Knygas leido ir M. ir J. Slavėnų įkurtas Literatų būrelis (1961–70) Sidnėjuje, Plunksnos klubas (įkūrė P. Sirgedas), Australijos lietuvių bendruomenės Spaudos sąjunga (nuo 1977), Australijos lietuvių kultūros fondas, Žemaičių knygos mylėtojų leidykla Gintaras, laikraštis Tėviškės aidai (spaustuvė nuo 1955). Per 50 metų išleista daugiau kaip 80 pavadinimų knygų: P. Butkaus, A. Griciaus, V. S. Janavičiaus, J. A. Jūragio, V. Kazoko, A. Lukšytės-Meiliūnienės, M. Mykolaitytės-Slavėnienės, J. Mikšto, J. Slavėno, L. Šimkutės-Pocienės, J. Tininio, P. Vaserio, B. Žalio, V. Žemkalnio ir kitų, antologijos Plunksna ir žodis (1966), Terra Australis (1972), Australijos lietuvių metraštis (1961, 1983), knyga Australijos lietuvių 40 metų kultūrinė veikla (1990), neperiodinių leidinių Poezijos ir prozos lakštai. E. Jonaitienės romaną Elenos kelionė (1997, anglų kalba) Melburne išleido Australijos leidykla. Australijos lietuvių svarbesni periodiniai leidiniai nurodyti lentelėje.

688

Radijas

Lietuvos ir vietinę informaciją Australijos lietuvių bendruomenė perduoda per Australijos vyriausybės finansuojamą etninę radijo stotį Special Broadcasting Service, valandos trukmės programa lietuvių kalba transliuota pakaitomis iš Melburno ir Sidnėjaus. Adelaidės, Brisbane’o (Lapas), Geelongo, Pertho lietuviai kartą per savaitę transliuoja radijo laidas savoms apylinkėms.

Statistika

1961 Australijoje gyveno 7678, 1966 – 7367, 1978 – 10 447, 1998 – apie 7500, 21 a. pradžioje –13 600 lietuvių.

2271

1

Australija

Australijos gamta

Australijos gyventojai

Australijos religijos

Australijos konstitucinė santvarka

Australijos partijos ir profsąjungos

Australijos ginkluotosios pajėgos

Australijos ūkis

Australijos istorija

Australijos santykiai su Lietuva

Australijos švietimas

Australijos literatūra

Australijos architektūra

Australijos dailė

Australijos muzika

Australijos choreografija

Australijos teatras

Australijos kinas

Australijos žiniasklaida

Australijos pasaulio paveldo paminklai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką