Austrãlijos švietmas
Šiuolaikinė švietimo sistema
1872 priimtas pirmasis privalomojo pradinio mokslo įstatymas. Švietimą tvarko valstijų švietimo departamentai, pavaldūs Švietimo ministerijai. Mokslas valstybinėse mokyklose yra nemokamas ir privalomas nuo 6 iki 15 metų (Tasmanijoje iki 16 metų). Beveik visose valstybinėse mokyklose mergaitės ir berniukai mokosi kartu, o privačiose mokyklose – skyrium. Privačios mokyklos skirstomos į katalikiškas ir nepriklausomas. 2018 pabaigoje veikė 7092 valstybinės mokyklos (lankė daugiau kaip 65 % visų šalies mokinių), 1700 katalikiškų mokyklų (lankė daugiau kaip 19 % visų šalies mokinių), 1140 nepriklausomų mokyklų (lankė daugiau kaip 14 % visų šalies mokinių). Valstybinėse mokyklose mokslas yra nemokamas, tačiau daugelyje mokyklų renkamas savanoriškas mokestis papildomoms išlaidoms padengti (vidutiniškai mokiniui per metus tenka sumokėti 316 australijos dolerių). Privačiose mokyklose mėnesio mokestis gali svyruoti nuo 100 iki 2000 ir daugiau australijos dolerių.
Pradinių ir vidurinių mokyklų žemesniųjų klasių ugdymo programas ir mokymo metodiką mokytojai pasirenka savarankiškai, valstijų švietimo departamentai nustato vidurinių mokyklų aukštesniųjų klasių programą, nurodo privalomuosius ir pasirenkamuosius dalykus. Baigusieji pradines mokyklas (6 metai) priimami į vidurines mokyklas (5–6 metai) arba gali mokytis amatų mokyklose (3–4 metai).
Aukštesnysis išsilavinimas ir aukštasis mokslas
Aukštesnysis išsilavinimas įgyjamas technikos koledžuose (pradėti steigti 1974), nuo 2002 (atsižvelgus į verslo poreikius) pradėti teikti bakalauro laipsnio diplomai.
Aukštasis mokslas yra mokamas. 2018 pabaigoje veikė 43 universitetai (40 valstybinių, 2 tarptautiniai ir 1 privatus). Nuo 2015 didžiausiu Australijos universitetu pripažintas Monash universitetas Melburne, turintis daugiau kaip 75 000 studentų.
2019 Australijos aukštojo mokslo institucijose studijavo 812 000 užsienio studentų (2019 aukštojo mokslo sektorius laikomas vienu iš didžiausią įtaką darančių šalies demografinei situacijai, kadangi po studijų daugelis turi galimybę įsidarbinti Australijoje).
Svarbiausios aukštosios mokyklos, mokslo įstaigos
Svarbiausi universitetai: Sidnėjaus (įkurtas 1850), Melburno (įkurtas 1853), Adelaidės (įkurtas 1874), Tasmanijos (įkurtas 1890), Kvynslando (įkurtas 1909), Vakarų Australijos (įkurtas 1911), Australijos nacionalinis (įkurtas 1936).
Mokslo centrai: Linnaeus (Linné; įkurtas 1874 Naujajame Pietų Velse), Australijos ir Zelandijos (įkurta 1888); mokslo draugijos – Didžiosios Britanijos karališkosios astronomijos draugijos skyrius (įkurtas 1894 Sidnėjuje), Atomo institutas (įkurtas 1958 Lucas Heightse), Australijos aborigenų ir Torreso sąsiaurio salų gyventojų tyrimo institutas (įkurtas 1964 Kanberoje), Medicinos institutas, Parkeso, Culgooros observatorijos. Kanberoje 1954 įkurta Australijos Mokslų akademija.
Didžiausios bibliotekos, muziejai
Didžiausios bibliotekos: Sidnėjaus privačioji (įkurta 1821), Sidnėjaus universiteto (įkurta 1852), Viktorijos valstijos (įkurta 1853 Melburne), Sidnėjaus viešoji (įkurta 1909), Naujojo Pietų Velso viešoji (įkurta 1926), Australijos nacionalinė (įkurta 1960 Kanberoje).
Svarbiausi muziejai: Karališkasis botanikos sodas ir Australijos muziejus (įkurtas 1827 Sidnėjuje), Taikomosios dailės ir mokslo (įkurtas 1880 Sidnėjuje), Botanikos (įkurtas 1889 Brisbane’e), Nacionalinis jūrų (įkurtas 1988 Sidnėjuje), Mokslo muziejus (įkurtas 1992 Melburne), Taikomojo meno ir mokslo muziejus (1988), apimantis Kino muziejų (įkurtas 1879 Sidnėjuje), Sidnėjaus observatoriją (įkurta 1858) ir Muziejų atradimo centrą (2007), Naujojo Pietų Velso meno (įkurta 1874), Viktorijos nacionalinė (įkurta 1859) galerijos, Australijos nacionalinė galerija.
3215
2390
Australijos kultūra
Australijos konstitucinė santvarka
Australijos partijos ir profsąjungos
Australijos ginkluotosios pajėgos