Áustrijos gamtà
Austrijos gamtinis žemėlapis
Reljefas
Austrija – Alpių valstybė. 63 % jos teritorijos užima Rytų Alpių sistemos jauni raukšliniai kalnai. Jie yra vidutiniškai 500–1500 m aukščio, susidarę iš granito, gneiso, klinties, dolomito.
Austijos vakaruose yra Retijos Alpių šiaurės rytinė dalis, Algojaus Alpės, Lechtalio Alpės, Ectalio Alpės, Štubijos Alpės, viduryje – Aukštasis Tauernas, Karwendelio kalnai, Tukso, Kicbiūhelio Alpės, Cilertalio Alpės, Zalcburgo Alpės, Gailtalio Alpės, Karintijos Alpės, Žemasis Tauernas, Enstalio, Eizenerco Alpės, Fišbacherio, Gleino, Seetalio, Gurktalio, Sau, Koro Alpės, Karavankai. Alpių aukščiausia viršūnė – Grossglockneris (3797 m, Aukštajame Tauerne); yra dar 7 viršūnės, aukštesnės kaip 3500 metrų. Sniego riba yra 2500–2800 m aukštyje. Viršūnes dengia ledynai (apie 561 km2); didžiausi: Pasterzės ledynas (plotas 20 km2, ilgis 9,2 km; Grossglocknerio masyve), Gepatschternerio (plotas 17,7 km2, ilgis 8,7 km; Ectalio Alpėse). Klintiniuose kalnuose daug karstinių urvų, prarajų, požeminių upių, ežerų. Priešalpių masyvai: Vienos Miškas, Aukštasis Švabas, Mirusiųjų kalnai, Bregenco Miškas.
alpinės pievos
Wachau slėnio kultūrinis kraštovaizdis
Alpes kerta Inno, Salzacho, Ennso, Muro, Gurko ir kitų upių slėniai, Rožių slėnis (prie Dravos upės, tarp Gurktalio Alpių ir Karavankų). Svarbiausios perėjos: Brennerio perėja (1371 m aukščio, jungia Innsbrucką ir Bolzano), Semmeringo (985 m aukščio, jungia Vieną ir Brucką), Wechselio (980 m aukščio, jungia Vieną ir Grazą). Austrijos šiaurėje, Dunojaus kairiajame krante, yra Čekijos masyvo pietinis pakraštys – lėkšti, miškais apaugę Weinviertelio, Waldviertelio, Mühlviertelio, Innviertelio kalnai. Pietryčiuose – kalvota Štirijos ir Burgenlando lyguma (Dunojaus vidurupio lygumos vakarinė dalis), rytuose – Vienos baseinas (derlinga, tankiai gyvenama lyguma).
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Alpėse ryškios klimato zonos (nuo vidutinio šiltumo iki šalto aukštikalnių klimato). Lygumose liepos vidutinė temperatūra 15–20 °C, sausio nuo 0 iki –4 °C.
Kalnuose per metus iškrinta iki 2500 mm kritulių (žiemą dažnos sniego lavinos), tarpukalnių įdubose – 500–1500 mm, Dunojaus slėnyje ir Austrijos rytuose – 500–700 mm. Svarbiausi Austrijos klimato rodikliai – lentelėje.
1
Vidaus vandenys
Per Austriją teka Dunojus (Austrijoje jo ilgis 350 km) ir jo intakai: dešinieji – Innas (ir jo intakas Salzachas), Traunas, Ennsas, Leitha, Drava (ir jos intakai Muras, Gurkas, Gailis), kairieji – Kampas, Morava (ir jos intakas Dyje; Morava eina Austrijos siena su Slovakija). Didesnioji šalies dalis priklauso Dunojaus baseinui. Austrijos vakaruose, Šveicarijos pasieniu, teka Reinas. Kalnų upės patvinsta vasarą (dėl tirpstančių ledynų ir sniegynų, lietaus). Jose daug hidroenergijos išteklių (yra daug užtvankų). Priešalpiuose ir Alpėse yra apie 600 ežerų (dauguma jų ledyninės kilmės); didžiausi – Attersee (46 km2), Traunas (24 km2). Vakaruose Austrijai priklauso Bodeno ežero rytinė dalis, rytuose – Neusiedlio ežero šiaurinė dalis.
Zellersee ežeras (Zalcburgo žemė)
Dirvožemiai
Kalnuose dirvožemiai daugiausia kalnų miškų rudieji, kalnų jauriniai, kalnų pievų, lygumose – daugiausia velėniniai jauriniai ir miškų rudieji, pietryčiuose – juodžemiai.
Augalija
Miškai užima 39 % Austrijos teritorijos. Jais apaugę kalnų šlaitai iki 2000–2200 metrų. Žemutinėse šlaitų dalyse auga bukai, ąžuolai, kaštonai, aukščiau – spygliuočiai (eglės, pušys). Aukščiau miškų, iki 3000 m, – subalpinės ir alpinės pievos.
voverė (Viena)
Gyvūnija
Aukštikalnėse veisiasi Alpių ožiai, kalnų avinai, švilpikai, spygliuočių miškuose – kiškiai, šernai, stirnos, kalvotose vietovėse ir lygumose – taurieji elniai, lapės, graužikai. Daug paukščių (kuosos, kurtiniai, jerubės, tetervinai, kurapkos).
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 29 % Austrijos ploto. Gamtosaugai skiriama 1,1 % Austrijos BVP (daugiausia iš visų Europos valstybių). 26 nacionaliniai parkai; žymiausi: Aukštojo Tauerno (Zalcburgo, Tirolio ir Karintijos žemėse), Dunojaus slėnio, Thayos slėnio (Žemutinėje Austrijoje), Neusiedlio ežero ir Seewinkelio (Burgenlande), Nocko kalnų (Karintijoje), Klintinių Alpių (Aukštutinėje Austrijoje), 49 gamtos parkai, daugiau kaip 470 gamtos draustinių.
Pasaulio paveldo vertybės – saviti Zalckamerguto (Hallstatto ir Dachsteino, įtrauktas 1997), Wachau (2000) kultūriniai kraštovaizdžiai, Austrijos reliktiniai bukų miškai (tarpvalstybinė saugoma teritorija, nuo 2017). 4 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai – Didžiojo Walsero (įtrauktas 2000), Vienos Miško (2005), Zalcburgo Lungau ir Kärntner Nock kalnų (2012), Žemutinio Muro slėnio (2019). 23 Ramsaro konvencijos (Austrijoje įsigaliojo 1983) saugomos vietovės (plotas apie 1250 km2).
Alpės Austrijoje
2097
2271
Austrijos konstitucinė santvarka
Austrijos partijos ir profsąjungos
Austrijos ginkluotosios pajėgos