Áustrijos revoliùcija
Vyko 1848–49. Kilo dėl Austrijoje vis dar vyraujančios absoliutinės monarchijos, baudžiavos liekanų, tautinės priespaudos. Revoliuciją paskatino 1848 02–03 įvykiai Prancūzijoje ir Vokietijoje. Revoliucijos pradžia – 1848 03 13 sukilimas Vienoje, prasidėjęs kariuomenei apšaudžius demonstraciją, reikalaujančią konstitucinių reformų ir demokratinių laisvių. 1848 03 15 kancleris K. von Metternichas atsistatydino, į 03 17 sudarytą vyriausybę įtraukti liberalai. Austrijos revoliucija apėmė ir kitas Austrijos imperijos dalis, kur įgavo daugiau nacionalinio išsivadavimo pobūdį (Vengrijos revoliucija, Prahos sukilimas, Italijos revoliucija), sukėlė Austrijos–Italijos karą (1848–49). Pagal 1848 04 25 vyriausybės paskelbtą konstitucijos projektą Austrija turėjo tapti konstitucine monarchija su parlamentu, susidedančiu iš skiriamo senato ir renkamo reichstago. Numatytas turto ir sėslumo cenzas. Po 1848 05 15–16 masinių neramumų buvo panaikintas senatas ir rinkimų cenzas. Iš Vienos išvesta kariuomenė, išvyko ir imperatorius Ferdinandas I (grįžo tik 1848 08). 1848 06 išrinktas reichstagas nutarė parengti naują, dar demokratiškesnę, konstituciją. 1848 07 jis panaikino valstiečių prievoles. 1848 07 22 manifestu imperatorius sustabdė reichstago veiklą.
Barikados prie Vienos universiteto 1848 05 (spalvota litografija, 1848, dailininkas F. Werneris)
1848 10 03, Vengrijos revoliucinei kariuomenei priartėjus prie Vienos, čia vėl prasidėjo sukilimas. 1848 10 31 Austrijos kariuomenė šturmu užėmė miestą, sušaudė keletą sukilimo vadovų. 1848 12 02 Ferdinandui I atsisakius sosto imperatoriumi paskelbtas jo sūnėnas Pranciškus Juozapas I, sudaryta nauja vyriausybė. 1849 03 07 imperatorius reichstagą paleido. Austrijos revoliucija pralaimėjo, nes absoliutizmas Austrijoje buvo dar stiprus, o visuomenė nepribrendusi reformoms.
Revoliucijos laimėjimas – baudžiavos liekanų panaikinimas. Ši revoliucija susilpnino absoliutizmą, pagreitino kapitalizmo raidą bei Austrijos imperijos tautų nacionalinės savimonės brendimą.