autoimùninės lgos (auto… + lot. immunis – laisvas nuo ko nors), autoalèrginės lgos, atsiranda dėl ilgai trunkančio lėtinio uždegimo, kurį sukelia autoantigenais ir autoalergenais virtę to paties organizmo pakitę baltymai ir ląstelės.
autoimuninių ligų bruožas yra B ląstelių aktyvacija, sukelianti įvairaus specifiškumo autoantikūnų susidarymą (3D vaizdas)
Bendras daugelio autoimuninių ligų bruožas yra B ląstelių aktyvacija, sukelianti įvairaus specifiškumo autoantikūnų susidarymą. Visos ląstelės ir audiniai tam tikromis sąlygomis gali būti pakenkti, todėl ligos klinikiniai požymiai labai įvairūs. Pagal patologinio proceso vietą autoimuninės ligos skirstomos į organui specifines – autoantikūnai specifiški vieno organo vienam ar grupei komponentų (Addisono liga, imunoalerginė agranulocitozė), organui nespecifines – autoantikūnai reaguoja su įvairių organų komponentais ( sisteminė raudonoji vilkligė, sklerodermija, reumatoidinis artritas) ir tarpine forma (lėtinis opinis kolitas, autoimuninė hemolizinė mažakraujystė). Autoimuninėms ligoms atsirasti įtakos turi genetiniai veiksniai, infekcija, vaistai, amžius, lytis, tačiau tikrosios priežastys nežinomos.
2505