autokrãtija (gr. autokrateia – vienvaldystė), vienas vadovavimo stilių. Pagrindiniai požymiai: vadovavimo centralizacija (vadovas siekia visą valdžią sutelkti savo rankose, sąmoningai riboja kontaktus su pavaldiniais, neinformuoja jų apie padėtį darbovietėje), komandinis vadovavimas (įsakymai bei instrukcijos sudaro didžiąją dokumentacijos dalį, nurodymai pavaldiniams pateikiami trumpi ir griežti), besąlygiškas pavaldinių paklusimas vadovui (vadovas primeta pavaldiniams savo valią, slopina jų iniciatyvą, nepakenčia kritikos ir prieštaravimų). Autokratija formuoja kolektyvo pasyvumą, formalų požiūrį į darbą, priešiškumą. Būdinga organizacijoms, kurioms svarbiausia yra veiklos rezultatas, o priemonės jam pasiekti nėra svarbios. Autokratija turi ir teigiamų bruožų: garantuojama veiksmų centralizacija, valdymo operatyvumas ir vieningumas, vadovai autokratai paprastai yra greitos reakcijos, sumanūs, pasitikintys savimi. Autokratija pasiteisina ekstremaliomis situacijomis.
2368