automobilis amfibija
greitosios pagalbos automobilis
lengvasis automobilis Fiat 500
automoblis (auto… + lot. mobilis – judamas), nebėginė keturių ar daugiau ratų mašina, varoma vidaus degimo arba elektros varikliu ir naudojama keleiviams bei kroviniams vežti.
Rūšys
lengvasis automobilis Volkswagen Beetle
Pagal paskirtį automobiliai būna transportiniai ir specialieji. Transportiniai skirstomi į keleivinius ir krovininius. Keleiviniai dar skirstomi į lengvuosius automobilius ir autobusus, krovininiai – į sunkvežimius, automobilines cisternas, automobilinius šaldytuvus, vilkikus. Prie specialiųjų automobilių priskiriama automobilinės kopėčios, sanitariniai, gaisriniai, kelių priežiūros ir statybos, grunto gręžimo, lenktyniniai (lenktyninis automobilis), sportiniai, atrakcionų, didelio važumo bei pusiau vikšriniai automobiliai, taip pat amfibijos. Automobilis su priekaba arba puspriekabe vadinamas automobiliniu traukiniu.
Dalys ir įranga
Automobilio svarbiausios dalys: kėbulas arba kabina, variklis, transmisija, važiuoklė, vairavimo įtaisai, stabdžiai, elektros įrenginiai, kontrolės prietaisai, eismo saugos įranga, saugos nuo vagysčių įranga, degalų bakas. Dauguma automobilio agregatų (pakaba, tiltai), variklis, kėbulas, kabina tvirtinami prie rėmo. Berėmio automobilio rėmą atstoja kėbulas. Kėbulo išorės ir vidaus dizainas priklauso nuo automobilio paskirties. Automobilį paprastai varo stūmoklinis vidaus degimo variklis (automobilio variklis). Jis būna įtaisytas priekyje arba užpakalyje ir suka priekinius arba užpakalinius ratus (didelio važumo automobiliuose – visus). Transmisija jungia variklį su varančiaisiais ratais. Ją sudaro sankaba, pavarų dėžė, kardano velenas, perduodantis pavarų dėžės sukimo momentą pagrindinei pavarai, diferencialas, paskirstantis sukimo momentą pusašiams ir leidžiantis ratams suktis skirtingais greičiais, pavyzdžiui, darant posūkį.
lengvojo automobilio kėbulas
Kai kurie automobiliai turi automatinę pavarą, automatiškai keičiančią variklio sukimo momentą ir transmisijos perdavimo skaičių pagal variklio apkrovą. Automobilio važiuoklę sudaro rėmas, tiltai (ašys), pakaba ir ratai. Automobilyje priekiniai ratai tvirtinami prie rėmo atskirai vienas nuo kito arba prie skersinės sijos, vadinamos tiltu. Tiltas prie rėmo tvirtinamas per pakabą. Pakaba turi plieninius, guminius arba suslėgto oro amortizatorius, kurie važiuojant duobėtu keliu tampriai deformuojasi ir švelnina kėbulą veikiančius smūgius, ir slopintuvus, slopinančius kėbulo supimąsi. Sunkvežimių ir lengvųjų automobilių užpakalyje bei sunkvežimio priekyje dažniausiai būna plieninių lakštų lingės, lengvųjų automobilių priekyje, dažnai ir užpakalyje – cilindrinės spyruoklės. Automobilio važiavimo kryptis keičiama vairavimo įtaisais. Dešiniapusiam eismui skirtuose automobiliuose vairuotojo vieta yra kairėje, kairiapusiam – dešinėje. Vienviečiuose lenktyniniuose automobiliuose vairuotojo vieta – viduryje. Vairavimo įtaisai yra vairaratis, vairo mechanizmas ir vairo pavara. Paprastai vairuojami priekiniai ratai, visureigių automobilių – visi, kai kurių specialiųjų automobilių – tik užpakaliniai. Automobilio stabdžiai mažina važiavimo greitį ir neleidžia automobiliui pajudėti iš vietos. Jie būna rankiniai (mechaniniai) ir kojiniai (hidrauliniai, naudojami dažniau, ir pneumatiniai, naudojami didelės galios automobiliams). Stabdymo efektyvumui padidinti įtaisomi stabdžių stiprintuvai bei antiblokavimo sistema, reguliuojanti, kad intensyviai stabdant ratai suktųsi vienodu greičiu ir neslystų. Elektros įrenginius sudaro elektros srovės šaltiniai, prietaisai, vartojantys elektros srovę (starteris varikliui paleisti, mišinio uždegimo sistema, žibintai, signalizacija, stiklų valytuvai, kėbulo kondicionierius) ir laidai jiems sujungti. Nuolatinę elektros srovę tiekia akumuliatorius bei kintamosios srovės generatorius ir srovės lygintuvas. Kontrolės prietaisai yra šie: spidometras su nuvažiuoto atstumo skaitikliu, degalų kiekio rodiklis, alyvos slėgio variklyje ir oro slėgio stabdžiuose manometrai, aušalo ir alyvos termometrai, tachometras, posūkio, rankinio stabdžio, durų, šviesų ir kiti signalizacijos įtaisai. Avarijos galimybę mažina, o jai įvykus eismo dalyvius nuo sužalojimų ir automobilį nuo sugadinimų saugo eismo saugos įranga: priekinis ir užpakalinis buferiai (dideliuose sunkvežimiuose buferiai įtaisomi ir šonuose); beskeveldris stiklas, kuris dūždamas nesuskyla į aštrias šukes, elastingos kabinos briaunos, smūgio metu blokuojamos durys (saugo, kad neiškristų keleiviai), saugos diržai (taip pat inerciniai, smūgio metu savaime įsiveržiantys), įtaisomi visiems lengvojo automobilio keleiviams, keleivių sėdynių atlošai su atramomis galvai (esant smūgiui iš užpakalio apsaugo kaklo slankstelius), nuo smūgio prisipučiančios oro pagalvės, įtaisytos priekyje ir šonuose. Nuo vagių automobilį saugo saugos įranga: raktai, kuriais nuo akumuliatoriaus atjungiami variklio paleidimo, maitinimo įtaisai, užrakinamos salono durelės, bagažinės ir kitos automobilio dalys; prie vairaračio prirakinama ilga svirtis su spyna; specialus įtaisas, kuriuo vairaratis surakinamas su sankabos pamina; slapti akumuliatoriaus išjungikliai, degalų tiekimo čiaupai; elektroninė įranga, įsibrovus į saloną įjungianti garsinį signalą arba mirksinčius žibintus; nuotolinio valdymo elektroniniai prietaisai, kurie pagal keičiamą kodą užrakina dureles, blokuoja variklio paleidimą; radijo siųstuvas, pagal kurio signalus nustatoma automobilio buvimo vieta.
Charakteristikos
Svarbiausios automobilio charakteristikos: automobilio klasė, masė, trauka, dinamiškumas ir važumas. Lengvųjų automobilių klasės yra šios: žemiausioji – variklio cilindrų tūris mažiau kaip 1,2 litro, savoji (nepakrauto automobilio) masė mažiau kaip 850 kilogramų; žemoji – 1,2–1,8 litro, 850–1150 kilogramų; vidutinė – 1,8–3,5 litro, 1150–1500 kilogramų; aukštoji – 3,5–5,0 l, 1500–1700 kilogramų; aukščiausioji – daugiau kaip 5,0 litrai, daugiau kaip 1700 kilogramų. Sunkvežimiai į klases skirstomi pagal krovumą (krovinių masę): žemiausiosios klasės krovumas mažiau kaip 0,5 tonos, žemosios – 0,5–2,0 tonos, vidutinės – 2,0–5,0 tonos, aukštosios – 5–15 tonų, aukščiausiosios – daugiau kaip 15 tonų. Lengvųjų automobilių ir autobusų krovumą rodo keleivių skaičius ir bagažo masė, sunkvežimių, priekabų – krovinių masė.
automobilis su gaisrinėmis kopėčiomis
Krovumo santykis su savąja mase nusako automobilio konstrukcijos tobulumą. Lengvųjų automobilių šis santykis 0,25–0,6, sunkvežimių 0,6–1,6. Automobilio trauką nusako jėga, kurią variklis per transmisiją sukuria tarp varytuvų (ratų) ir kelio. Lengvųjų automobilių trauka – 3–5 kN, sunkvežimių – 10–20 kN. Automobilio dinamiškumas nusakomas laiku, per kurį pasiekiamas didžiausias greitis. Lengvųjų automobilių dinamiškumą rodo laikas, per kurį horizontaliame kelyje su kieta danga automobilis pasiekia greitį nuo nulio iki 100 km/h. Sedanų dinamiškumas yra apytiksliai 15 sekundžių, sportinių automobilių – 9–12 sekundžių, lenktyninių automobilių – 4–8 sekundės. Automobilio važumą nusako greitis, kuriuo važiuodamas (ypač blogais keliais) automobilis gali saugiai vežti krovinius ir keleivius.
Istorija
N. J. Cugnot garo automobilis (1769)
H. Fordas sėdi ant savo pirmojo automobilio (1892, Jungtinės Amerikos Valstijos)
Automobilius kurti pradėta 18 a., ratiniam arkliniam vežimui pritaikius mechaninį variklį. Garo mašiną savaeigiams vežimams 1769 Prancūzijoje pritaikė N. J. Cugnot. Jo pagamintas garo automobilis vežė 2,5 tonos krovinį 2–4 km/h greičiu. 1831 Didžiojoje Britanijoje tarp miestų pradėta vežioti keleivius garo automobiliais (omnibusais) su priekabomis; greitis apie 30 km/h. Automobilius sparčiau imta kurti pritaikius benzininius variklius. K. F. Benzas 1885 pagamino triratį automobilį su 0,55 kW benzininiu varikliu, o 1886 G. Daimleris keturratį automobilį. 1898 įvyko pirmoji automobilių paroda Paryžiuje. 1892 H. Fordas pagamino pirmąjį Jungtinėse Amerikos Valstijose automobilį, o 1903 pradėjo serijinę jų gamybą. 1814 sukurtas vairo mechanizmas, 1821 – krumplinė pavara, 1828 – diferencialas, 1835 – elektros akumuliatorinė pavara, 1895 – pneumatinė padanga, 1878 – nepriklausoma ratų pakaba, 1902 – skridininiai stabdžiai,
K. F. Benzo automobilis (1885)
1904 – krumplinė pavarų dėžė, sankaba, 1907 – mechaniniai stabdžiai, 1914 – pneumatiniai stabdžiai, 1910 – elektrinis apšvietimas, elektrinis starteris, 1929 – aptakus, o 1932 – berėmis kėbulas, automatinė pavarų dėžė, 1950 automobiliui pritaikyta dujų turbina, 1962 – F. Wankelio variklis, 1966 – saugos diržai, 1968 – stabdžių antiblokavimo sistema, 1989 – dyzelinis variklis su elektroniniu valdymu. 20 a. pabaigoje patobulinta automobilio konstrukcija, pakito jo dizainas, valdymui naudojama mikroprocesorinė technika.
2349