automobilių keliai

automobilių keliai Kijeve

automobilių keliai ties Trakais

Lietuvos automobilių keliai

Europos automobilių keliai

automoblių kelia, tarpvalstybiniai automobilių keliai pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos susitarimą, pasirašytą 1975 Ženevoje, skirstomi į automobilių magistrales, greitkelius ir kitokius kelius. Lietuvoje automobilių kelius reglamentuoja Kelių įstatymas (1995). Lietuvos automobilių keliai pagal svarbą skirstomi į valstybinius ir vietinius. Valstybiniai automobilių keliai būna magistraliniai (tarptautinio susisiekimo), krašto (jungia magistralinius automobilių kelius, administracinius centrus ir didžiuosius miestus), rajoniniai (jungia krašto automobilių kelius, miestus ir kitus didelius objektus). Vietiniai automobilių keliai jungia rajoninius kelius, kaimus.

Valstybiniai automobilių keliai pagal trasos padėtį vietovių atžvilgiu būna 3 grupių: A grupės automobilių kelių trasa nutiesta toliau nuo gyvenamų vietovių, B grupės – neapstatytose gyvenamose vietovių prieigose, C grupės – per kaimus. Pagal eismo intensyvumą automobilių keliai skirstomi į 6 kategorijas: M, I, II, III, IV, V. AM ir AI kategorijos automobilių keliai yra automobilių magistralės. BI kategorijos automobilių keliai paprastai būna 4 eismo juostų, be skiriamosios juostos, su kitais keliais kertasi dažniausiai skirtinguose lygmenyse. Visi kiti automobilių keliai turi 2 eismo juostas (priešingų krypčių automobilių eismui), su kitais keliais paprastai kertasi viename lygmenyje.

Projektuojant automobilių kelių elementus, ypač važiuojamąją dalį, atsižvelgiama į projektinį važiavimo greitį (pagal jį apskaičiuojami horizontaliųjų ir išgaubtų vertikaliųjų kreivių spinduliai, išilginis automobilių kelių nuolydis ir kiti parametrai). Automobilių kelių trasa projektuojama tokia, kad automobilių kelių tiesimas ir eksploatavimas būtų ekonomiškas, automobilių eismas saugus ir patogus, automobilių keliai negadintų kraštovaizdžio, kuo mažiau kenktų gamtinei aplinkai, atitiktų gyventojų poreikius; AM ir AI kategorijų automobilių kelių trasa aplenkia gyvenvietes. Išilginis automobilių kelių profilis derinamas prie reljefo; automobilių eismas būna saugesnis ir patogesnis, mažiau teršiama aplinka, kai išilginis automobilių kelių nuolydis yra kuo mažesnis. Važiuojamoji automobilių kelių dalis paprastai dvišlaitė. Eismo juostos plotis būna nuo 3,75 m (aukščiausiųjų kategorijų automobilių kelių) iki 3 m (žemesniųjų kategorijų automobilių keliai), kelio dangos plotis – nuo 30,5 iki 6 m, kelio plotis – nuo 37,5 iki 5,5 m.

automobilių kelias ties Kaunu žiemą

automobilių kelias šiaurės Norvegijoje

Kai kada gyvenvietėse ir jų prieigose (paprastai šalia C grupės automobilių kelių) tiesiami dviračių ir pėsčiųjų takai. Automobilių kelių laikančioji konstrukcija yra gruntinė sankasa. Ant jos klojama kelio danga, paprastai kelių sluoksnių. Vanduo nuo automobilių kelių dangos per kelkraščius ir šlaitus nuteka į griovius, latakus ir pakeles. Nedidelėms vandentėkmėms pro automobilių kelių sankasą praleisti įrengiamos vandens pralaidos. Kai automobilių kelias kerta kitą kelią, statomas viadukas ar įrengiama sankryža, kai kerta upę, statomas tiltas, kai gilų slėnį – estakada, kalną – tunelis. Prie automobilių kelių statomi keleivių ir vairuotojų aptarnavimo statiniai (autobusų stotys, paviljonai ir sustojimo aikštelės, moteliai, degalinės ir kitų paslaugų objektai, automobilių stovėjimo ir poilsio aikštelės).

2016 Lietuvos valstybinių automobilių kelių tinklą sudarė 21 252 km, iš jų su asfaltbetonio danga – 13 985 km, su cementbetonio danga – 61 254 km, grindinių 7 km, žvyrkelių – 7198 km. Magistralinių automobilių kelių buvo 1875 km, krašto automobilių kelių – 5060 km, rajoninių – 14 692 km, vietinių apie 40 000 km. Per Lietuvą eina 6 europinės magistralės. Nutiesta europinės magistralės E 67 atkarpa Via Baltica (Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva–Vroclavas–Praha) per Lietuvą einanti 266 kilometrus.

automobilių kelio su dviem važiuojamosiomis dalimis skersinis profilis: 1 – žemės sankasa, 2 – važiuojamoji dalis, 3 – skiriamoji juosta, 4 – kelkraštis, 5 – išorinė kraštinė juosta, 6 – vidinė kraštinė juosta, 7 – sustojimo juosta, 8 – nesustiprintas kelkraščio ruožas, 9 – kelio plotis, 10 – žemės sankasos šlaitas

614

1685