autonòmija (gr. autonomia < auto… + nomos – įstatymas), asmens teisė apsispręsti sava valia. Reiškiasi žmogaus savarankiškumu, veiklos ar gyvensenos nepriklausomybe, savaiminiu arba sąmoningu aktyvumu. Autonomija grindžiamas asmens orumas, dorovinis elgesys, prieštaraujantis žmogaus gamtiniam, kultūriniam bei socialiniam sąlygotumui. Stoikai šią prieštarą bandė išspręsti siūlydami nereaguoti į nuo žmogaus valios nepriklausančius dalykus, I. Kantas – atskirdamas dorovinius įstatymus nuo realybės. Dar autonominė etika.
131