autonòminė respùblika, valstybės teritorijos administracinis vienetas, autonomijos pagrindais vykdantis valstybės valdžią pagal savo kompetenciją; viena autonomijos formų. 1922–91 SSRS formaliai buvo 20 autonominių respublikų: 16 Rusijoje (Baškirijos, Buriatijos, Čečėnijos–Ingušijos, Čiuvašijos, Dagestano, Jakutijos, Kabardos–Balkarijos, Kalmukijos, Karelijos, Komijos, Marijos, Mordovijos, Šiaurės Osetijos, Totorijos, Tuvos, Udmurtijos), 2 Sakartvele (Abchazijos ir Adžarijos) ir po 1 Azerbaidžane (Nachičevanės) bei Uzbekijoje (Karakalpakijos). Galiojo SSRS ir sąjunginės respublikos įstatymų viršenybė. Autonominės respublikos turėjo savo konstituciją, įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios institucijas, teismus. Neturėjo valstybės suvereniteto, teisės išeiti iš SSRS sudėties, tiesiogiai užmegzti santykius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Pagal 1991 Federacinę sutartį sovietinės Rusijos autonominės respublikos tapo suvereniomis valstybėmis – respublikomis – Rusijos Federacijos sudėtyje. Autonominės respublikos išliko Sakartvele (Abchazijos ir Adžarijos), Azerbaidžane (Nachičevanės) ir Uzbekijoje (Karakalpakijos Respublika, turinti autonominės respublikos statusą).
557