Auvergne (Ovèrnė), istorinė provincija ir buvęs administracinis regionas (1972–2015) Prancūzijos vidurinės dalies pietuose. Administracinis regionas apima 4 departamentus: Allier, Aukštutinės Luaros, Cantalio ir Puy‑de‑Dôme’o.
2016 Auvergnės ir Ronos‑Alpių regionai sujungti į Auvergnės‑Ronos‑Alpių regioną.
Plotas 26 013 km2. 1,36 mln. gyventojų (2014). Centras – Clermontʼas-Ferrandʼas (147 900 gyventojų, 2019); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Montluçonas (34,4), Aurillacas (25,6), Vichy (24,0).
Gamta
Diduma Auvergnės paviršiaus – aukščiausia ir labiausiai suskaidyta Centrinio Masyvo dalis. Jame yra vulkaninių masyvų – Mont‑Dore’o (didžiausias aukštis – 1886 m, Puy de Sancy kalnas), Cantalio (didžiausias aukštis – 1858 m, Plomb du Cantalio kalnas), Chaîne des Puys (apie 30 km ilgio, per 60 užgesusių ugnikalnių; didžiausias aukštis – 1465 m, Puy‑de‑Dôme’o kalnas); Forezo, Livradois, Margeride’os kristalinės plynaukštės, Limagnės aukštuma, Allier slėnis.
Klimatas pereinamasis iš jūrinio į žemyninį, vėsus ir žvarbus. Clermontʼe-Ferrandʼe sausio vidutinė temperatūra 3 °C, liepos 19,5 °C, per metus iškrinta vidutiniškai 590 mm kritulių. Auvergnėje prasideda daug upių: Luara, Allier (Luaros intakas), Lotas, Dordogne (Garonos intakai); yra daug ežerų. Miškai užima 27 % Auvergnės teritorijos; auga ąžuolynai (garsiausias – Tronçais ąžuolynas Allier departamente), pušynai. Auvergnės ugnikalnių, Livradois-Forezo regioniniai gamtos parkai.
Ūkis
Pramonės svarbiausia šaka – chemijos pramonė; gaminama kaučiukas, guma (Michelin bendrovės įmonės Clermontʼe-Ferrandʼe), kiti chemijos pramonės gaminiai (Montluçone). Metalurgija (Vichy, Issoire), metalo dirbinių, lėktuvų dalių, geležinkelio riedmenų, dviračių, statybinių medžiagų, muzikos instrumentų gamyba. Elektronikos ir elektrotechnikos, baldų, parfumerijos, farmacijos, avalynės, siuvimo, maisto (sūrių, mėsos, gėrimų) pramonė. Thiers’e – tradicinė peilių gamyba. Auvergnės vakarinėje dalyje (daugiausia Mont‑Dore’o masyve) yra daug hidroelektrinių. Auginama kviečiai (Limagnėje, Allier slėnyje), maistiniai kukurūzai, miežiai, cukriniai runkeliai, rapsai. Vynuogininkystė (Allier slėnyje). Veisiama pieniniai galvijai, avys, kiaulės.
Turizmas. Žiemos sportas (daugiausia Mont‑Dore’o masyve). Balneologiniai Vichy, Bourbon‑l’Archambault, Néris‑les‑Bains’o, La Bourboule’io, Chaudes‑Aigues, Royat, Châtelguyono kurortai (šiltosios mineralinės versmės).
2097
Istorija
1 a. prieš Kristų gyventa keltiškos arvernų genties (centras Gergovija, dabar Gergovie). 52 prieš Kristų arvernų žemes nukariavo Gajus Julijus Cezaris. Arvernų vado Vercingetorigo, suvienijusio visos Galijos gentis sukilimas tais pat metais buvo paskutinis Galijos bandymas atsikratyti Romos valdžios. Nuo 5 a. pabaigos Merovingų, vėliau Karolingų karalysčių dalis. Nuo 886 grafystė, kurios valdovai buvo ir Akvitanijos kunigaikščiais. 1152 Eleonorai Akvitanietei ištekėjus už Henriko Plantageneto Auvergne atiteko Anglijos karaliams. 12 a. pabaigoje ją atsiėmė Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas. 14 a. padalyta į Auvergnės dofinė (grafų La Tourų įpėdinių dofinų valda; atiteko kunigaikščiams Burbonams), Auvergnės kunigaikštystę ir Auvergnės grafystę. Po konetablio Karolio de Burbono išdavystės (1523) dofinė ir grafystė buvo konfiskuotos ir prijungtos prie karaliaus domeno. 1615 prijungta ir Auvergnės kunigaikštystė.
2271