avangardzmas mùzikoje.
Avangardizmo bruožai, žymesni kompozitoriai
Avangardizmo būdingų požymių turi serializmas, aleatorika, dodekafonija, puantilizmas,sonorizmas, konkrečioji muzika, elektroninė, kompiuterinė muzika. Avangardizmas iki 20 a. vidurio, kai jo apraiškos muzikoje tapo itin ryškios, vadinamas klasikiniu, arba ortodoksiniu. Avangardizmo estetinės nuostatos labiausiai reiškėsi to meto P. Boulezo, K. Stockhauseno, B. Nilssono, L. Berio, S. Busotti, L. Nono, J. Ksenakio, H. Pousseuro, B. Madernos, J. Cage’o kūryboje.
Avangardizmas Lietuvoje
Lietuvoje avangardizmo apraiškų esama prieškariniuose V. Bacevičiaus ekspresionizmo ir konstruktyvizmo principais pagrįstuose kūriniuose, J. Kačinsko mikrotoninėse kompozicijose. Avangardizmo muzikos raiškos priemones vartojo V. Barkauskas, E. Balsys, O. Balakauskas, V. Laurušas, A. Rekašius ir kiti.
Avangardizmo terminas kartais vartojamas visai atonaliajai, eksperimentinei muzikai (performansams, muzikiniam veiksmui) apibūdinti arba kūrinio naujumui, išskirtinumui pabrėžti. Tokia prasme minėtini kai kurie jaunesnės kartos lietuvių kompozitorių M. Urbaičio, R. Mažulio, G. Sodeikos, A. Jasenkos, S. Dikčiūtės, A. Kučinsko ir kitų kūriniai.
Festivaliai
Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje rengiami avangardizmo muzikos festivaliai. Lietuvoje avangardizmo muzika skamba Gaidos, Jaunos muzikos, Muzikinio veiksmo, Musica ficta ir kituose šiuolaikinės muzikos festivaliuose.
L: A. Ambrazas Muzika ir dabartis Vilnius 1969; D. Mitchel The Language of Modern Music London 1976.
1368