Isahakian Avetik (Avetikas Isahakiãnas) 1875 10 30Aleksandropolis (dab. Giumri) 1957 10 17Jerevanas, armėnų rašytojas. Armėnijos mokslų akademijos narys (1943). 1889–92 mokėsi Ečmiadzino dvasinėje seminarijoje, 1893–95 Leipcigo universitete studijavo literatūrą, istoriją, filosofiją. Armėnų tautinio judėjimo dalyvis. Rusijos valdžios persekiotas, kalintas (1896, 1908–09), 1911 ištremtas. 1915–21 gyveno Ženevoje, 1921–26 Venecijoje, 1930–36 Paryžiuje ir kitur, bendradarbiavo armėnų išeivijos spaudoje. 1926–29 ir nuo 1936 gyveno Armėnijoje. 1946–57 Armėnijos rašytojų sąjungos pirmininkas.
Avetik Isahakian
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu rašė daugiausia patriotinės tematikos eilėraščius (rinkinys Dainos ir žaizdos 1897, papildytas leidimas 1908). Vėliau kūrė filosofinius ir lyrinius eilėraščius (rinkiniai Iš Tėvynės šaltinio, Rudens gėlės, abu 1922); daug jų tapo liaudies dainomis. Filosofinėje poemoje Abu lala Mahari (1911) pabrėžė išskirtinės asmenybės vienišumą ir stiprybę. Poema Mheras Sasunietis (1919) sukurta armėnų liaudies epo motyvais. Realistinei prozai būdinga patriotinė, socialinės neteisybės tematika (apsakymų rinkiniai Kantrybės pypkė 1928, Meistras Karo, išleista 1959), legendoms ir padavimams (rinkinys Lilit 1927) – lyrizmas, doroviniai idealai. Parašė pasakų, eilėraščių vaikams, atsiminimų, literatūros straipsnių. Lietuvių kalba išleistas jo eilėraščių rinkinys Mano širdis tėvynės kalnuos (1975).
2275