aviamodeliãvimas (avia… + modelis), techninė sporto šaka – skraidymo aparatų modelių konstravimas, gaminimas ir leidimas. Varžybose leidžiami 20 klasių (lėktuvų, hidrolėktuvų, sraigtasparnių, sklandytuvų, lėktuvų ir hidrolėktuvų kopijų) modeliai. Pagal valdymo pobūdį modeliai būna 5 kategorijų: laisvai skraidantys, po paleidimo nevaldomi (F1 kategorija); kordiniai (F2), valdomi prie modelio pritvirtintu metaliniu lynu, vadinamuoju kordu; valdomi radijo bangomis (F3); lėktuvų arba sklandytuvų kopijos (F4); modeliai su elektros varikliais (F5). Pagal variklio rūšį būna bemotoriai, su gumos varikliu, kordiniai su stūmokliniu, reaktyviniu arba elektros varikliu. Varžomasi dėl modelio išsilaikymo ore trukmės, greičio 1000 m distancijoje, laiko 10 000 m (finale – 20 000 m) distancijoje, nuotolio, akrobatinio skraidymo figūrų ir skrydžio elementų komplekso atlikimo kokybės. Dar būna oro kautynių, rekordinių skrydžių varžybos. Lėktuvų, hidrolėktuvų kopijų ir radijo bangomis valdomų modelių varžybose vertinamas mastelio išlaikymo tikslumas, modelio gamybos kokybė.

S. Nugaro sukonstruota radijo bangomis valdoma Lituanicos kopija (1983)

Istorija

Pirmosios skraidančių modelių varžybos įvyko 1905 Prancūzijoje. Jose geriausiai skraidė L. Peyrot sukurtas modelis, nuskridęs 131 m ir išsilaikęs ore 18 sekundžių. 1905 įsteigta Tarptautinė aeronautikos federacija (Fédération Aéronautique Internationale, FAI) registruoja aviacijos modelių skridimo greičio, aukščio, atstumo ir trukmės absoliučius ir atskirų modelių klasių pasaulio rekordus. Niujorke 1906 buvo organizuota skraidančių aviamodelių paroda‑konkursas, 1909 buvo surengti pirmieji aviamodeliuotojų kursai. 1910 išleista Francisʼio Arnoldo Collinso knyga Lėktuvų modelių knyga berniukams (The Boy’s Book of Model Airplanes), kurioje aprašomi skraidančių modelių gamybos būdai. 1910 Maskvoje lėktuvų modelių varžybose V. Rerbergo sukonstruotas modelis nuskrido 36 metrus 50 centimetrų.

1911 Londone (sero Charleso Wakefieldo iniciatyva) įvyko tarptautinės Wakefieldo taurės varžybos, kuriose vadinamojo anties tipo modelis su gumos varikliu išsilaikė ore 30 sekundžių. P. Benešas (Čekija) 1914 suorganizavo pirmąsias skraidančių modelių varžybas savo šalyje, išleido knygą Lėktuvų modeliai (Modely letadel). 1914 D. Stengerio (Jungtinė Karalystė) sukurtas anties tipo modelis su mechaniniu varikliu BONN‑MAYR (1 kg) išsilaikė ore 51 s ir pasiekė 52 km/h greitį. 1924 Maskvoje įvyko SSRS laisvo skridimo modelių pirmenybės, kuriose dalyvavo 126 sportininkai. Geriausi rezultatai: nuotolis – 410 m, išsilaikymas ore – 3 min ir 2 sekundės. 1925 F. B. Thomasas (Jungtinė Karalystė) pademonstravo pirmąjį kordinio modelio skridimą ratu. 1926 Varšuvoje surengtos Lenkijos skraidančių modelių varžybos, kurios iki šiol vyksta kasmet. 1927 Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėta kambarinių modelių su gumos varikliais (išsilaiko ore 3–5 min) gamyba. Nuo 1928 leidžiamas žurnalas Model Airplane News. 1931 Maskvoje įsteigta Centrinė aviamodeliavimo laboratorija (CAML).

1934 firma Junior Motor Corporation (Jungtinės Amerikos Valstijos) pagamino vidaus degimo variklį, skirtą skraidantiems modeliams (darbinis cilindro tūris 9,72 cm3, galia 0,18 kW, kai 6000 apsisukimų per minutę). 1936 W. Retfeldas (Vokietija) pasiekė pasaulio rekordą – jo sklandytuvo modelis nuskrido 91,2 km ir išsilaikė ore 3 h ir 14 minučių. 1939 Jungtinėse Amerikos Valstijose pagaminta aparatūra modeliams valdyti radijo bangomis. 1943 Šveicarijoje pasirodė aviamodeliams skirtas vidaus degimo variklis DYNO‑1. Nuo 1948 visame pasaulyje rengiamos tarptautinės aviamodeliavimo varžybos. 1951 Jugoslavijoje įvyko kambarinių, 1958 Jungtinėje Karalystėje – laisvo skridimo, 1960 Šveicarijoje – radijo bangomis valdomų, 1983 Jungtinėse Amerikos Valstijose – radijo bangomis valdomų pilotažinių, 1984 Olandijoje – radijo bangomis valdomų sraigtasparnių ir sklandytuvų modelių pirmieji pasaulio čempionatai. Aviamodeliavime daugiausia laimėjimų pasiekė Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Suomijos ir kitų šalių sportininkai.

Lietuvoje

Lietuvoje pirmasis aviamodeliavimo būrelis, pavadintas Dariaus ir Girėno vardu, P. Motiekaičio iniciatyva įkurtas 1934 Manaituose (Panevėžio apskr., Smilgių vlsč.). Ten 1935 įvyko pirmosios aviamodeliavimo varžybos. Jų metu Alfonso Pranskėčio sklandytuvo modelis K‑1 nuskrido 50 m, išsilaikė ore 20 s, P. Motiekaičio inercinis sraigtasparnio modelis R‑2 pakilo į 16 m aukštį ir nuskrido 60 metrų. Pirmosios oficialios aviamodelių ir oro balionų varžybos įvyko 1935 Kaune. 1938 Lietuvos tautinėje olimpiadoje Kaune aviamodeliuotojai varžėsi sklandytuvų ir motorinių modelių skridimo tolio ir trukmės rungtyse. Per 42 skridimus geriausių rezultatų pasiekė V. Šakalys, V. Ožinskis ir P. Motiekaitis. 1939 Lietuvos rinktinė dalyvavo Skandinavijos šalių varžybose Suomijoje ir Baltijos šalių pirmenybėse Kaune.

Dariaus ir Girėno aviamodeliuotojų būrelis (Manaitai, 1938)

Iki 1940 aviamodeliavimui vadovavo, rengė kursus Kaune Lietuvos aeroklubas. 1940 Kaune įvyko pirmosios Lietuvos asmeninės aviamodeliuotojų varžybos (dalyvavo 38 sportininkai su 63 modeliais), kambarinių modelių varžybos (dalyvavo 37 sportininkai). Iki 1940 būrelių vadovais buvo V. Biberšteinas, V. Šakalys, Anatolijus Speičys, V. Vaitkus, A. Beresnevičius. Sovietų okupacijos metais pirmasis aviamodeliavimo būrelis įsteigtas 1946 Panevėžio berniukų gimnazijoje (vadovas P. Motiekaitis).

Nuo 1947 Lietuvos sportininkai dalyvavo SSRS pirmenybėse. 1949 Vilniaus aeroklube įkurta Aviamodelizmo laboratorija. 1949 įvyko pirmosios komandinės Lietuvos varžybos, nuo 1956 rengiamos pirmenybės. 1957 išleista P. Motiekaičio ir Alfonso Pranskėčio knyga Jaunasis aviamodelistas. Nuo 1965 Lietuvos aviamodeliuotojai dalyvauja pasaulio čempionatuose.

P. Motiekaitis su rekordiniu sraigtasparnio modeliu

Didžiausių laimėjimų pasiekė P. Motiekaitis (sraigtasparnių modeliai su gumos varikliais, lėktuvų ir hidroplanų modeliai); 1948–81 jis 16 kartų gerino pasaulio ir 22 kartus SSRS rekordus. Stasys Nugaras (1939–93) įvairiose modelių klasėse 40 kartų tapo Lietuvos čempionu, gerino Lietuvos rekordus. SSRS čempionai (įvairių modelių) buvo: P. Motiekaitis (1948), Alis Baublys (1961), Rimas Jonas Šurna (1965), Gintaras Šablinskas ir Rimutis Paužuolis (1981), Jonas Adamonis (1982–84 ir 1986), Rimantas Indrišionis, Rolandas Jasmontas, Sergejus Krenas (visi 1988). Lietuvos oro kautynininkų rinktinė 1981 ir 1984 tapo SSRS čempione. 1985 Europos čempionu tapo oro kautynininkas Rolandas Jasmontas. 1965 Rimas Jonas Šurna (sklandytuvo modelis) komandinėse pasaulio pirmenybėse laimėjo trečią vietą. 1997 pirmosiose Pasaulio aviacinių sporto šakų žaidynėse Danas Babenskas iškovojo trečią vietą.

2001 Europos jaunių laisvai skraidančių modelių čempionate Laurynas Girčys (modelių su gumos varikliu F1B klasė) užėmė antrą, 2002 Europos čempionate ir pasaulio jaunių čempionate – trečią vietas. 2003 Europos oro kautynių modelių čempionate Audrius Rastenis pelnė aukso, Lietuvos komanda – bronzos medalį. 2005 Europos jaunių laisvai skraidančių modelių čempionate M. Bliujus užėmė 3 vietą, Lietuvos komanda (modelių su gumos varikliu F1B klasė) tapo čempione. 2006 Pasaulio taurės įvairių klasių laisvai skraidančių modelių varžybose Sigitas Jakutis, Virginijus Ivančikas užėmė 2 vietą, Rolandas Mackus – 2 ir 3 vietas.

Lietuvos komanda 1998 kordinių aviamodelių pasaulio čempionate Kijeve

1

1593

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką