aviganiai

avganiai, įvairios kilmės tarnybinių šunų veislių grupė. Pirmieji aviganiai atsirado žalvario amžiuje ten, kur buvo auginama avys, ožkos, galvijai, arkliai, naminiai paukščiai. Įvairaus dydžio (mažiausias valų korgis kardiganas, aukštis apie 30 cm, didžiausias – komondoras, aukštis didesnis kaip 70 cm), stiprūs, ištvermingi, ramūs, paklusnūs, puikiai dresuojami. Skiriamos 2 grupės: lygiaplaukiai ir gauruotieji aviganiai. Lygiaplaukių aviganių (vokiečių aviganių, belgų aviganių, Berno zenenhundų) plaukai būna įvairaus ilgio, visada trumpi ant galvos ir priekinės kojų pusės, lygūs, kartais truputį banguoti. Gauruotieji aviganiai kilę iš Tibeto šunų (Pietų Rusijos aviganiai, komondorai, puliai). Jų plaukai ilgi, tankūs.

valų korgis kardiganas

belgų aviganis malinua

Pasaulyje išvesta daug aviganių veislių. Daugiausia jų atsirado 17 a. Anglijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Šveicarijoje. Vieni aviganiai stambūs, dogų tipo, dažniausiai balti; saugo bandą, sutramdo įdūkusius gyvulius (komondorai, kuvasai, Podhalės aviganiai), kiti (vokiečių aviganiai, korgiai, koliai, puliai) iš prigimties linkę suburti pakrikusią bandą, parginti nuklydusius gyvulius. Dabar aviganiai ne tik gano bandas, bet ir saugo žmones bei turtą, vedžioja akluosius, atlieka įvairias užduotis policijoje, kariuomenėje, muitinėje, gelbėjimo tarnybose.

komondoras

2966

-valų korgis kardiganas; -komondoras; -belgų aviganis; -pulis; -korgis; -kuvasas; -Pietų Rusijos aviganis