Ažag kautỹnės, Ažag-Eimùliškio mšis, Lietuvos partizanų ir NKVD kariuomenės 1945 03 27 kautynės Ažagų‑Eimuliškio miške (Pušaloto, Rozalimo ir Smilgių valsčiai).

1945 03 pradžioje NKVD divizija vykdė puolimą prieš Pušaloto ir Pasvalio valsčiuose bei Žaliojoje girioje veikiančius Žaliosios rinktinės partizanus. Persekiojami jie pasitraukė į Ažagų‑Eimuliškio mišką. Apie 350 partizanų (vadai Jonas Blieka‑Genys, Antanas Bručas‑Strazdelis ir Antanas Petrauskas) miške įsirengė 3 stovyklas, kurias 03 27 ryte puolė trys NKVD 261‑ojo šaulių pulko batalionai ir specialusis dalinys (iš viso apie 800 žmonių); NKVD pajėgos turėjo tankečių, sraigtasparnių, kulkosvaidžių ir kitų ginklų. Kautynės truko maždaug nuo 7 iki 14 valandos. Pirmiausia buvo užpulta vietinių vyrų (daugiausia iš Dragonių kaimo, prie Panevėžio) stovykla. Jiems į pagalbą atskubėjo partizanų būriai iš gretimų stovyklų, tačiau jėgos buvo nelygios. Dienos pabaigoje pasinaudoję tamsa likę gyvi partizanai per Jakūbonių mišką prasiveržė link Pakruojo.

paminklinė kompozicija Ažagų kautynėse žuvusiems partizanams (Dragonių kapinės, Panevėžio rajono savivaldybė)

Kautynėse žuvo apie 80 (pagal NKVD operatyvinius duomenis – 120) partizanų: A. Bručas‑Strazdelis (g. 1923), A. Petrauskas, būrių vadai Bronius Giedrikas‑Švelnys, Juozas Kazlauskas ir Kazys Miknevičius‑Vitolis (g. 1919) bei kiti kovotojai. Manoma, į nelaisvę pateko 18 ar 19 partizanų, iš kurių 5 buvo sužeisti. NKVD atiteko 7 kulkosvaidžiai, 30 šautuvų, 5 automatai, 7 pistoletai, 34 granatos, granatsvaidis su šoviniais, t. p. daug dokumentų. NKVD kariuomenės nuostoliai nežinomi, nes ji nukautus ir sužeistus saviškius išsivežė.

Žuvusius partizanus artimieji palaidojo kapinėse Sitkūnuose (dabar Klovainių seniūnija; senosiose kapinėse), Daukšėnuose (dabar Karsakiškio seniūnija), Spirakiuose (prie Panevėžio), Jakūboniuose (dabar Pušaloto seniūnija) ir kituose Daukšėnuose (dabar Subačiaus seniūnija). Kitų žuvusių kovotojų, kurių artimieji nežinojo apie mūšį, palaikai buvo palikti miške. Smilgių valdžia įsakė vietiniams gyventojams juos užkasti Dragonių kapinėse (04 02 čia užkasti 21 asmens palaikai). 1989 ši kapavietė sutvarkyta, 1990 08 28 atidengta paminklinė kompozicija kautynėse žuvusiems partizanams. 2017 Ažagų miško (Smilgių seniūnija) pakraštyje pastatytas kautynių atminimo ženklas (autorius Romas Navickas).

antkapinis paminklas šioje vietoje slapta artimųjų palaidotiems Ažagų kautynėse žuvusiems Aušros būrio partizanams Petrui Dirvanauskui‑Kregždei, Jonui Gulbinui‑Lapinskui ir Juozui Valantinui (pastatytas 1991; senosios Sitkūnų kapinės, Klovainių seniūnija)

paminklinė kompozicija šioje vietoje slapta palaidotiems 1944–54 žuvusiems Žaliosios rinktinės ir Vyčio apygardos partizanams, t. p. kitiems Panevėžio krašte žuvusiems partizanams, kurių palaikai užkasti ar palaidoti kitose vietose (pastatyta 1992; Daukšėnų kapinės, Karsakiškio seniūnija)

L: E. Šveistienė Juos priglaudė Dragonių kapinaitės / Kardas nr. 5–6 1996, Mūsų jaunystė Radviliškis 1997; K. Kasparas Lietuvos karas Kaunas 1999; Aukštaitijos partizanų prisiminimai d. 3 / sud. R. Kaunietis Vilnius 2001; Z. Bružaitė‑Vėžienė Ką papasakotų paminkliniai akmenys ir kryžiai Panevėžys 2005; Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas d. 2 / sud. E. Jankauskienė, R. Staveckaitė‑Notari, R. Trimonienė, D. Urbonienė ir D. Žygelis Vilnius 2022.

-Ažagų mūšis; -Ažagų-Eimuliškio kautynės

2737

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką