Azerbaidžãno choreogrãfija. Liaudies šokiai labai seni. Daug ritualinių, medžioklės, darbo, buities, apeiginių, karo šokių. Viduriniais amžiais valdovų rūmuose veikė šokių ansambliai. Nepriklausomybės laikotarpiu (1908–20) pastatytose operose buvo ir scenų iš baletų. 20 a. pradžioje atsirado pirmosios profesionaliojo baleto trupės. 1920 įkurtas operos ir baleto teatras, prie kurio įsteigta baleto studija. 3–4 dešimtmetyje Operos ir baleto teatre pastatyta klasikinių baletų: P. Čaikovskio Gulbių ežeras, L. Minkaus Don Kichotas, C. Pugni Esmeralda, R. Gliero Raudonoji gėlelė, B. Asafjevo Bachčisarajaus fontanas, 1940 – pirmasis nacionalinis baletas Ə. Bədəlbəyli Mergelės bokštas. Žymesni baleto artistai: Ə. Almaszadə, Q. Almaszadə, S. Mirəliyeva, L. Vəkilova ir kiti. 1933 Baku įkurta choreografijos mokykla. 1938 suburtas pirmasis profesionalus liaudies šokių ansamblis.
II pasaulinio karo metais daugiausia statyti patriotinės tematikos baletai (Ə. Bədəlbəyli, B. Zeidmano Liaudies pyktis 1941, Ü. Hacibəyovo Tėvynė ir frontas 1942). Vėliau buvo kuriami klasikiniai ir vietos kompozitorių (S. Hacibəyovo Giulšen 1950, Q. Qarayevo Septynios gražuolės 1952, C. Cahanǧirovo Azadas) baletai. Didelės įtakos Azerbaidžano baleto raidai turėjo Q. Qarayevo Griaustinio taku (1960) ir A. Məlikovo Meilės legenda (1962) baletų pastatymas. 8 dešimtmetyje statyti įvairesnių žanrų ir stilių baletai (T. Bakixanovo Kaspijos baladė, Rytų poema, Q. Qarayevo Leila ir Medžnūnas, Ə. Abbasovo Qaraça giz); garsiausias – F. Əmirovo Tūkstantis ir viena naktis. Žymesni baleto artistai: R. Axundova, Ç. Babayeva, M. Məmmədovas, T. Şirəliyeva.
Azerbaidžanas. F. Əmirovo baleto Tūkstantis ir viena naktis scena
128
Azerbaidžano kultūra
Azerbaidžano konstitucinė santvarka
Azerbaidžano partijos ir profsąjungos
Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos