Baãlas, Bèlas, semitų griaustinio, žaibo, audros, karo dievas; orų ir sezoninių lietų valdytojas. Vaisingumo simbolis. Savo Baalą turėjo kiekviena vietovė, giminė. 2 tūkstantmetyje prieš Kristų kultas oficialiai pripažintas Egipte. Ramesidų epochoje Baalas simbolizavo šviesą. Nuo 2 tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos pradėtas garbinti Sirijoje (čia Baalo kultas išnyko įvedus krikščionybę). 2–3 a. Palmiroje – vienas iš 3 pagrindinių dievų. Garbintas Finikijoje, Palestinoje. Helenizmo epochoje tapatintas su Dzeusu. Vaizduojamas kaip jautis arba karys su ietimi žaibu.

Baalas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką