Bachja ibn Pakuda (Baḥya ben Joseph ibn Pakuda, Bãchija ibn Pakudà), 11 a. žydų filosofas.
Gyvenimo faktai
Gyveno Ispanijoje. Rašė arabų kalba.
„Pamokymų apie širdies priedermes knyga“
Pagrindinis veikalas – Pamokymų apie širdies priedermes knyga (apie 1080).
Bachja ibn Pakuda žmogaus priedermes skyrė į kūniškas ir dvasines. Aptarė dvasinio tobulėjimo pakopas, kurių aukščiausia yra žmogaus vienybė su Kūrėju. Jo mokymas apie sielą artimas neoplatoniškajam (Dievas davė žmogui protą, kad nepamirštų dangiškosios sielos kilmės).
Įtaka
Veikalo vertimas į hebrajų kalbą (1161) paplito ir turėjo įtakos religinei mistinei žydų literatūrai bei vidurinių amžių poezijai. 19 a. viduryje knyga išversta į jidiš kalbą (išleista Vilniuje).
1455