Baisogalos herbas

Švč. Trejybės bažnyčia

Baisógala, miestelis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į pietus nuo Šeduvos, Kiršino (Nevėžio intakas) dešiniajame krante, prie Kėdainių–Šeduvos plento; seniūnijos ir parapijos centras. 2034 gyventojai (2011).

Švč. Trejybės bažnyčia. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas. Paštas, ligoninė, poliklinika, vaistinė, gimnazija (1935–45 progimnazija, 1945–48 gimnazija, 1948–2009 vidurinė mokykla), darželis-mokykla, kultūros namai (nuo 1958), biblioteka (nuo 1958), skraidyklių sporto klubas.

3061

Architektūra

dvaro rūmai Baisogaloje (vaizdas nuo parko pusės; 19 a.–20 a. pradžia)

dvaro rūmai Baisogaloje (19 a.–20 a. pradžia)

19 a.–20 a. pradžios dvaro sodyba: rūmai, žirgynas, oficina, kiti ūkiniai pastatai bei parkas (įkurtas 19 a.). Rūmai turi romantinio klasicizmo bruožų; dviaukščiai, su 2 rizalitais ir rotonda, dengta kupolu. Interjerų apdailoje daug medžio, kupolo skliautas puoštas tapyba. Fasadus puošia pusapskričių arkų angos su archivoltais, reljefinis girliandų, karo atributų dekoras. Oficinos ir žirgyno fasadus pagyvina toskaniškųjų kolonų poros. Šulinio, ledainės, kumetyno, malūno išorėje – Lietuvos romantizmui būdinga orderinių ir gotikinių motyvų darna. Pastatus supa tapybiškas parkas (12 ha) su tvenkiniais, vingiuotais takais, lygiame reljefe laisvai augančiais želdiniais. Rūmai pastatyti 19 a. viduryje didikų Komarų iniciatyva, 1912 pristatyti flygeliai. 1986 rūmai (projekto architektė R. Tarabildienė), oficina, kumetynas ir oranžerija restauruoti, sutvarkytas parkas.

1688

Istorija

1537 minimas Baisogalos miestelis (24 alaus smuklės, 10 daržininkų kiemų). 1539 įkurta parapija, didysis kunigaikštis pastatydino medinę bažnyčią (1627 atstatyta, 1774 sudegė; dabartinė bažnyčia mūrinė, pastatyta 1882). 1589 Baisogala tapo valstybiniu dvaru, ilgą laiką buvo vaitystės centras. 1615 Baisogaloje buvo turgavietė, 53 kiemai, 30 alaus smuklių. 1636 suteikta prekybos privilegija (1700, 1780 pakartota), 1791 – miesto teisės ir herbas. 1677 minima parapinė mokykla. Baisogala labai nukentėjo per Šiaurės karą ir marą (1738 buvo tik 5 kiemai). 19 a. pradžioje tapo privačia valda. 1831 ir 1863 Baisogalą buvo užėmę sukilėliai.

19 a.–20 a. pradžioje Baisogalos savininkai Komarai pastatydino dvaro ansamblį, įkūrė plytinę, drenažo vamzdžių gamyklą, kalkių degyklą, kitų įmonių. 1867 įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1881 – pašto ir telegrafo skyrius, 1887 – vaistinė. 1871 pradėjus naudoti Kaišiadorių–Liepojos geležinkelio liniją, šalia Baisogalos ėmė kurtis geležinkelio stoties gyvenvietė. 19 a. antrojoje pusėje–1915 Baisogala buvo Skėmų, 1919–50 Baisogalos valsčiaus centras. 1909–14 veikė Baisogalos bandymų stotis. 1919 ties miesteliu Lietuvos kariai kovėsi su Raudonąja armija ir bermontininkais. 1928 pastatytas paminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės (projekto autorius A. Aleksandravičius; 1964 nugriautas, 1989 atstatytas). 1918–40 miestelis išsiplėtė.

Per vokiečių okupaciją 1942 Liaudiškiuose, netoli Baisogalos, sušaudyta 664 žmonės, daugiausia žydų. 1944–58 Baisogaloje veikė mašinų ir traktorių stotis, vėliau kurį laiką – melioracijos statybos valdyba. 1956 į Baisogalą atkeltas Gyvulininkystės ir veterinarijos institutas, 1960 pertvarkytas į Lietuvos gyvulininkystės institutą. Sovietų okupacijos metais miestelis buvo šio instituto eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė, apylinkės centras. 1988–93 Baisogaloje veikė Sąjūdžio rėmimo grupė. 1992 patvirtintas Baisogalos herbas.

1841 buvo 454, 1897 – 1205, 1923 – 793, 1959 – 1728, 1970 – 2219, 1979 – 2288, 1989 – 2795 gyventojai.

2835

1303

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką