balangraužis ardytojas
obelinis balangraužis
obelinio balangraužio lėliukė
obelinio balangraužio lerva
ąžuolinis balangraužis
balángraužiai (Scolytinae), kinivarpų (Ipidae) šeimos vabalų pošeimis. Lietuvoje 7 rūšys.
Kūnas 1,5–7 mm ilgio. Antsparniai horizontalūs, priešnugarėlės šonai su randeliu, pilvelis įstrižas, pleištiškas. Balangraužiai pažeidžia vaismedžius, lapuočius medžius, dažniausiai guobinius, rečiau ąžuolus, beržus.
Lervos žiemoja takuose po medžių žieve. Pavasarį jos virsta lėliukėmis. Birželio mėnesį išsirita vabalai, poruojasi ir įsigraužia po žieve. Pažeisti medžiai ar šakos džiūsta.
Guobinis balangraužis (Ophiostoma ulmi) platina guobų marą.
Žalingiausi yra: obelinis balangraužis (Scolytus mali), daugiajuostis balangraužis (Scolytus multistriatus), balangraužis ardytojas (Scolytus scolytus), beržinis balangraužis (Scolytus ratzeburgi) ir ąžuolinis balangraužis (Scolytus intricatus).
Obelinis balangraužis paplitęs Europoje, Vakarų Sibire; Lietuvoje būna senuose apleistuose soduose. Pažeidžia vaismedžius.
Raukšlėtasis balangraužis (Scolytus rugulosus) paplitęs Europoje, Kaukaze, Vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Pažeidžia vaismedžius.
Daugiajuostis balangraužis ir balangraužis ardytojas paplitę Europoje, ten, kur auga guobiniai. Pažeidžia guobinius, skroblus.
Beržinis balangraužis pažeidžia beržus. Paplitęs beržo areale.
Ąžuolinis balangraužis pažeidžia ąžuolus, beržus. Paplitęs ąžuolo areale.
Balangraužių išvengti padeda sanitariniai kirtimai. Balangraužių apnikti rąstai purškiami insekticidais.
474
-obelinis balangraužis; -kinivarpos; -balangraužis; -ardytojas