balneològija (lot. balneum – vonia, maudyklė + gr. logos – mokslas), kurortologijos šaka, tirianti mineralinius vandenis, jų fizines ir chemines savybes, fiziologinį ir gydomąjį poveikį, vartojimo indikacijas ir kontraindikacijas. Skirstoma į balneografiją, balneoterapiją ir balneotechniką. Atsirado 18 amžiuje.
581