Baltarusijos architektūra

Baltarùsijos architektūrà

Iki 14 amžiaus

Nuo senų laikų ręsti mediniai gyvenamieji namai ir kiti pastatai. 9–11 a. susidarė palankios sąlygos atsirasti ir augti miestams. Jie kūrėsi aukštumose, upių santakose; branduolį sudarė sutvirtintas kremlius (Polockas, Vitebskas, Minskas, Gardinas, Orša, Pinskas, Brasta, Turovas). Išliko Šv. Sofijos soboras (11 a.), Išganytojo ir šv. Eufrozinos vienuolynas (12 a., abu Polocke). Baltarusijos architektūra buvo veikiama senovės Rusios architektūros, tačiau plėtojosi savarankiška kryptimi. Statiniai buvo daugiausia mediniai.

14–16 amžius

Naugarduko pilies griuvėsiai (14 a.)

Šv. arkangelo Mykolo cerkvė Synkovičuose (16 a., remontuota 1881)

14 a. pradėjo klostytis Baltarusijos architektūros pagrindiniai bruožai: miestai su 2 administraciniais centrais (pilimi ir rotuše), prie reljefo priderinto taisyklingo plano, apjuosti gynybinėmis sienomis su bokštais. Daugėjo mūrinių statinių: sargybos bokštas Kamenece (13 a.), Naugarduko (14 a.), Gardino (14–16 a.), Myriaus (16 a.; Pasaulio paveldo paminklas, nuo 2000) pilys. Gynybinės pilys ilgainiui darėsi reprezentacinės – daugėjo gyvenamųjų patalpų, atsirado paradinių salių. Nuo 14 a. statytos katalikų bažnyčios, cerkvės (Gardino, 14 a., Synkovičių, Maloje Mažeikavos, abi 15–16 a.) buvo gynybinio pobūdžio. Gotikos stiliaus buvo statinių siluetai, kompozicija; fasadų puošyba kukli. 16 a. antroje pusėje plito renesansas. Renesansiniai pastatai centriškos kompozicijos, su atiku, gynybinio pobūdžio bažnyčios su aukštu bokštu.

17–18 amžius

Dievo Kūno bažnyčia Nesvyžiuje (1586, architektas G. M. Bernardoni)

16 a. pabaigoje atsirado, 17–18 a. įsivyravo baroko architektūra. Jos savitumą lėmė ankstesnių vietinių ir naujų barokinių formų samplaika; būdinga paprastumas, tapybiško silueto ir griežtų formų derinys, liaudiškų bruožų dekoras. Statyta daug visuomeninių pastatų – rotušių, arsenalų, ligoninių, smuklių. Rotušės su aukštu masyviu bokštu, iš pradžių paprasto, vėliau sudėtingesnio, plastiškesnio silueto ir dekoro (Mogiliavo, Vitebsko). Rūmai apsupti parkų, prabangūs interjerai puošti taikomosios dekoratyvinės dailės dirbiniais (ypač reljefiniais spalvotais kokliais; Radvilų rūmai Nesvyžiuje, 16–18 a., Pasaulio paveldo paminklas, nuo 2005). Ankstyvojo baroko bažnyčios (jėzuitų Šv. Mikalojaus Nesvyžiuje, 1593, architektas G. M. Bernardoni, ir Gardine, 1667) dar turi gynybinės architektūros bruožų.

Brandžiojo baroko (18 a.) bažnyčios su aukštais ažūriniais bokštais, dekoratyviais fasadais (Karmelitų bažnyčia Gluboke, 1735), drožyba ir lipdiniais puoštais altoriais. Medinių cerkvių interjeras puoštas ažūrine drožyba. Buvo pastatyta mūrinių (Bychave, Slanime, Pinske, Naugarduke, 17 a.) ir medinių (Gardine, 18 a.) sinagogų. 18 a. pabaigoje rūmų architektūroje atsirado klasicizmo apraiškų. Baltarusijos klasicistinei architektūrai būdinga paprasti siluetai, klasikinė kompozicija, ankstesnių stilių bruožai (rūmai Lahoiske, Ščutine, Pinske, 18 a. pabaiga).

Myriaus pilis (16 a.)

Radvilų rūmai Nesvyžiuje (16–18 a.)

19–20 amžius

18–19 a. sandūroje miestai pradėti planuoti kaip vientisas objektas: formuotas stačiakampis gatvių tinklas, pagrindinės magistralės, aikštės, didinti kvartalai (Polocko, Mogiliavo, Bresto, Slucko bendrieji planai). Gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus imta statyti pagal tipinius projektus. 19 a. pirmos pusės rūmai simetriškos kompozicijos, turintys centrinę dalį ir flygelius su atviromis galerijomis (Rumiancevų‑Paskevičių Gomelyje).

19 a. klasikiniai architektūros principai neteko svarbos, neliko stilistinio vientisumo, nutolta nuo kompozicijos ansambliškumo. Architektūroje įsitvirtino eklektika. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje technikos pažanga lėmė estetinį architektūros nuosmukį. Miestai nebebuvo planuojami, jų nauji rajonai stichiškai augo greta pramonės įmonių ir geležinkelių. Sumenko miestų urbanistinės savybės, mažėjo žaliųjų plotų. Atsirado naujų tipų pastatų (gamyklos, geležinkelio stotys, viešbučiai, ligoninės, daugiabučiai namai), imta naudoti naujas statybines medžiagas (ketų, valcuotą plieną, betoną) bei konstrukcijas. 20 a. pirmoje pusėje rekonstruota miestų, pastatyta visuomeninių statinių (Banko rūmai, 1932, architektas G. Lavrovas, Vyriausybės rūmai, 1934, architektas J. Langbardas, abeji Minske).

Baltarusijos operos ir baleto teatro rūmai Minske (1939, architektas J. Langbardas, renovuoti 2009)

Pokario metais buvo atstatomi per karą sugriauti miestai, kuriami nauji bendrieji planai, statomi visuomeniniai pastatai (Sporto rūmai Minske, 1966, architektai S. Filimonavas, V. Malyšavas), stambiaplokščiai, tipinių elementų pastatai, memorialiniai kompleksai (Šlovės pilkalnis prie Minsko, 1969, architektas A. Stachovičius, skulptorius A. Bembelis; Chatynės memorialinis ansamblis, 1968–69, architektai J. Hradavas, V. Zankovičius, L. Levinas, skulptorius S. Selichanavas). Nuo 1970 prasidėjo naujas architektūros raidos etapas, kurį lėmė padidėję statybos galimybės ir reikalavimai meninei raiškai; pastatyta Dramos ir komedijos teatras Babruiske (1978, architektai V. Kramarenko, B. Papovas, M. Pirahovas), Muzikinės komedijos teatras Minske (1980, architektai A. Tkačukas, V. Tarnouskis), oro uostas Breste (1986, architektai V. Arsenjevas, A. Liašukas, V. Keskevičius, R. Šylajus), Respublikinis kultūros informacijos centras Minske (1987, architektas L. Paharelavas ir kiti).

Nacionalinė biblioteka Minske (2006, architektai M. Vinogradovas, V. Kramarenka)

Pasaulio paveldo paminklai

Myriaus pilis (nuo 2000), Struve’s geodezinis lankas (nuo 2004), Radvilų rūmai Nesvyžiuje (nuo 2005).

1504

Baltarusijos kultūra

Baltarusija

Baltarusijos gamta

Baltarusijos gyventojai

Baltarusijos religijos

Baltarusijos konstitucinė santvarka

Baltarusijos partijos ir profsąjungos

Baltarusijos socialinė apsauga

Baltarusijos sveikatos apsauga

Baltarusijos ginkluotosios pajėgos

Baltarusijos ūkis

Baltarusijos istorija

Baltarusijos santykiai su Lietuva

Baltarusijos švietimas

Baltarusijos literatūra

Baltarusijos dailė

Baltarusijos muzika

Baltarusijos choreografija

Baltarusijos teatras

Baltarusijos kinas

Baltarusijos žiniasklaida

Baltarusijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką