Baltarùsijos švietmas
Raida
11–12 amžiuje Turove, Slucke, Pinske, Minske, Vitebske, Polocke vaikai buvo mokomi skaityti ir rašyti iš religinių knygų. Vieno pirmųjų vakarų rusų švietėjo Kirilo Turoviečio raštai buvo paplitę po visą Rusią.
Vitebske surasti 13 amžiaus raštai tošyje liudija, kad 12–13 amžiuje Vakarų Rusioje jau buvo raštingų miestiečių – amatininkų ir pirklių. Reformacijos laikotarpiu pradėta steigti protestantiškas mokyklas, spaustuves, leisti pirmuosius vadovėlius. 16–17 amžiuje Vijoje, Klecke, Liubčioje, Nesvyžiuje, Naugarduke ir kituose miestuose veikė arijonų mokyklos. Aukštąjį mokslą baltarusiai daugiausia įgydavo Vilniaus universitete. Švietimui ir mokslui plisti daug padėjo stačiatikių brolijų mokyklos, kovojusios prieš Katalikų ir Unitų bažnyčių įtaką. 17 amžiau antroje pusėje dėl polonizacijos dauguma brolijų mokyklų ir spaustuvių buvo uždaryta. 16–18 amžiuje žymiausi švietėjai buvo: P. Skorina, S. Budnas, M. Smotrickis, Simeonas Polockietis, spaustuvininkas P. Mstislavecas ir kiti.
Baltarusija. 13 amžiaus tošinis raštas, rastas Vitebske
Pirmoji aukštoji mokykla – Gardino medicinos akademija (1775–1781), vėliau įkurta Polocko jėzuitų akademija (1812–1820), Žemės ūkio institutas (1848 Gory Gorkuose, dabar Gorkai). 18 amžiaus pabaigoje Baltarusiją prijungus prie Rusijos daugumoje mokyklų buvo toliau dėstoma lenkų kalba, baltarusiškų mokyklų nebuvo. 1897 daugiau kaip 2/3 gyventojų buvo neraštingi. Veikė 15 vidurinių mokyklų (gimnazijos, realinės mokyklos ir mokytojų seminarijos).
1915 buvo 7492 pradinės mokyklos, 119 nepilnų vidurinių mokyklų, 71 vidurinė mokykla. Visose bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 489 000 mokinių. Veikė 150 specialiųjų mokyklų ir 3 mokytojų institutai (Vitebsko, Mogiliavo ir Minsko). 1924 įvestas privalomasis nemokamas pradinis, 1932 – septynmetis, 1959 – aštuonmetis, 1992 – devynmetis mokslas.
Šiuolaikinė švietimo sistema
Švietimą tvarko Švietimo ir mokslo ministerija. Mokoma baltarusių ir rusų kalbomis. Švietimo sistema apima: ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio ir techninio, aukštesniojo ir aukštojo mokslo, suaugusiųjų ir neformalaus ugdymo įstaigas.
Ikimokyklinių įstaigų sistemą sudaro valstybiniai ir privatūs lopšeliai iki 3 metų bei darželiai 3–6 metų vaikams. Darželiuose veikia parengiamosios klasės. 2000 buvo 4420 ikimokyklinių įstaigų, dirbo 52 520 pedagogų, lankė 390 800 vaikų.
Bendrojo lavinimo mokymas (11 metų) apima pradinį (4 metai), pagrindinį (5 metai) ir vidurinį (2 metai) mokymą. Vaikai pradinę mokyklą pradeda lankyti nuo 6 metų. 2001/2002 veikė 630 pradinių mokyklų, mokėsi 18 940 mokinių. Baigę pagrindinę mokyklą mokiniai toliau gali mokytis vidurinėje, specialiojoje vidurinėje (3–4 metai) arba profesinėje (3 metai) mokyklose. 2001/2002 buvo 996 pagrindinės, 2773 vidurinės mokyklos, 92 gimnazijos, 25 licėjai, 10 koledžų, 248 profesinės ir technikos, 148 specialiosios vidurinės mokyklos (iš jų 41 technikumas, 61 koledžas, 46 aukštesniosios mokyklos); iš viso 1 568 260 mokinių. 1990 pradėtos steigti privačios mokyklos. 2001/2002 veikė 12 privačių bendrojo lavinimo mokyklų, 8 specialiosios vidurinės mokyklos.
Aukštasis mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas. Jose dėstoma daugiausia rusų kalba. 2001/2002 buvo 44 valstybinės ir 14 privačių aukštųjų mokyklų (25 250 dėstytojų, 301 750 studentų).
Svarbiausios aukštosios mokyklos: Vitebsko (įkurtas 1918), Mogiliavo (įkurtas 1918) universitetai, Baltarusijos universitetas, Baltarusijos technologijos (įkurtas 1930 Minske), Baltarusijos ekonomikos (įkurtas 1933 Minske), Pedagoginis (įkurtas 1931 Minske), Gomelio (įkurtas 1933), Gardino universitetas (įkurtas 1944), Minsko lingvistinis (įkurtas 1948), Bresto (įkurtas 1950), Transporto (įkurtas 1953 Gomelyje), Baltarusijos agrarinis technikos (įkurtas 1954 Minske), Informatikos ir radioelektronikos (įkurtas 1964), Vitebsko technologijos (įkurtas 1965), Polocko (įkurtas 1974 Navapolocke) universitetai, Žemės ūkio (įkurta 1848 Gory Gorkuose), Politechnikos (įkurtas 1920), Veterinarijos (įkurta 1924 Vitebske), Muzikos (įkurta 1932), Kūno kultūros (įkurta 1937), Meno (įkurta 1945), Karo (įkurta 1995; visos Minske) akademijos. Medicinos institutai veikia Minske (įkurtas 1930), Vitebske (įkurtas 1934), Gardine (įkurtas 1958), Gomelyje (įkurtas 1990).
Gardino universiteto pastatas
Baltarusijos valstybinis technikos universitetas Minske (1920)
Svarbiausias mokslo centras
Baltarusijos svarbiausias mokslo centras yra Baltarusijos nacionalinė mokslų akademija, vienijanti 53 institutus ir mokslo centrus.
Didžiausios bibliotekos
senasis Baltarusijos nacionalinės bibliotekos pastatas (Minskas)
Didžiausios bibliotekos: Baltarusijos nacionalinė biblioteka, J. Kolaso centrinė mokslo (įkurta 1925 Minske).
Muziejai
Bresto tvirtovės Chełmo vartai (19 a. pradžia)
Yra apie 180 muziejų; svarbiausi: Baltarusijos dailės muziejus, Didžiojo Tėvynės karo istorijos (įkurtas 1944 Minske), J. Kupalos (įkurtas 1944) ir J. Kolaso (įkurtas 1956) literatūros, Bresto tvirtovės (įkurtas 1956), Baltarusijos nacionalinis istorijos ir kultūros (įkurtas 1957 Minske), Baltarusijos etnografinės architektūros (1976), M. Bahdanovičiaus literatūros (1981 Minske), Gamtos ir ekologijos, Chatynės memorialas (Minsko sritis, Lahoisko rajonas).
Baltarusijos kultūra
2271
Baltarusijos konstitucinė santvarka
Baltarusijos partijos ir profsąjungos
Baltarusijos socialinė apsauga
Baltarusijos sveikatos apsauga
Baltarusijos ginkluotosios pajėgos