baltstika, báltų filològija, kompleksinė mokslo šaka, tirianti baltų tautų istoriją, kalbas, literatūrą, folklorą; siauresne reikšme – baltų tautų kalbų, literatūros, mitologijos, tautosakos mokslas. Dar skirstoma į lituanistiką, latvistiką, prūsistiką. Į savarankišką discipliną, tiriančią bendrąsias baltų problemas, baltistika labiausiai susiformavusi kalbotyroje.
Baltistikos istorija
Mėginimų lyginti baltų kalbas buvo jau 17–18 amžiuje. Baltų kalbų mokslinis lyginimas prasidėjo 19 a. viduryje, susiformavus kalbotyros lyginamajam metodui. Baltų kalbų faktais rėmėsi šio metodo kūrėjai F. Boppas ir R. Ch. Raskas. Tarptautinėje kalbotyroje baltistiką įtvirtino A. Schleicherio veikalai, ypač Lietuvių kalbos gramatika (Litauische Grammatik 1856). Ja rėmėsi F. Kuršaitis, rašydamas Lietuvių kalbos gramatiką (Grammatik der littauischen Sprache 1876), ir A. Bīlenšteinas, rengdamas pirmąją mokslinę latvių kalbos gramatiką (Die lettische Sprache nach ihren Lauten und Formen 2 t. 1863–64). F. Kuršaitis paskelbė svarbių lietuvių leksikografijos, G. H. F. Nesselmannas, be lituanistikos, – ir prūsistikos veikalų. 19 a. pabaigoje pasirodė svarbiausi A. Bezzenbergerio (jis pirmasis tyrė 3 baltų tautų (kartu) kalbas, jų tautosaką, literatūrą, etnologiją, archeologiją), F. Fortunatovo, K. F. Ch. Brugmanno, A. Leskieno, F. de Saussure’o, V. Thomseno, J. Zubatý baltistikos darbai. Susikūrė baltistikos centrai Vokietijoje ir Rusijoje.
Baltistika 20 a. 1-oje pusėje
Lietuvai ir Latvijai atgavus nepriklausomybę baltistikos centrais tapo Latvijos (įkurtas 1919) ir Lietuvos (įkurtas 1922, nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) universitetai. Juose pradėjo dėstyti žymūs latvių ir lietuvių mokslininkai, anksčiau dirbę Rusijos mokslo įstaigose: K. Būga, J. Endzelīnas, E. Volteris, P. Šmitas, J. Plāķis, E. Blese, A. Ābele. Baltistiką ypač praturtino K. Būgos ir J. Endzelīno veikalai. Lietuvos ir Latvijos universitetuose pradėta sistemingai dėstyti baltų kalbas. Reikšmingų darbų paskelbė kalbininkai: Kaune – P. Skardžius, A. Salys, P. Jonikas, Rygoje – A. Augstkalnis, E. Hauzenberga-Šturma. Baltistikos problemos nagrinėtos Vokietijoje (E. Fraenkelis, E. Hermannas, J. Gerulis, F. Spechtas, R. Trautmannas, V. Falkenhahnas), Suomijoje (J. J. Mikkola, E. V. K. Nieminenas), Olandijoje (N. van Wijkas), Švedijoje (R. Ekblomas, T. Torbiörnssonas), Danijoje (H. Pedersenas, L. Hjelmslevas), Norvegijoje (C. S. Stangas), Šveicarijoje (M. Niedermannas), Lenkijoje (J. M. Rozwadowskis). Italijoje ėjo pirmasis baltistikos problemoms skirtas žurnalas Studi Baltici.
Baltistika 20 a. 2-oje pusėje
Po II pasaulinio karo svarbių baltistikos darbų paskelbta Lenkijoje (C. Kudzinowskis, J. Kuryłowiczius, J. Otrębskis, J. Safarewiczius, W. Smoczyńskis), Vokietijoje (A. Bammesbergeris, G. Bense, R. Eckertas, E. Hofmannas, J. D. Range, W. P. Schmidas, F. Scholzas), Čekoslovakijoje (A. Erhartas, V. Machekas, P. Trostas), Italijoje (M. T. Ademollo Gagliano, P. U. Dini, G. Michelini, V. Pisani), Šveicarijoje (J. P. Locheris), Švedijoje (P. Arumaa, K. O. Falkas, V. Rūķe-Draviņa), Danijoje (R. Derksenas), Suomijoje (K. A. K. Liukkonenas), Norvegijoje (T. Mathiassenas), Rusijoje (T. Bulygina, V. Illič‑Svityčius, V. Ivanovas, B. Larinas, J. Otkupščikovas, M. Petersonas, J. Stepanovas, V. Toporovas, O. Trubačiovas), Ukrainoje (A. Nepokupnas), Jungtinėse Amerikos Valstijose (G. B. Fordas, S. R. Youngas, B. Jēgeris, J. F. Levinas, A. Klimas, J. Rėklaitienė, D. F. Robinsonas, A. Sennas, W. R. Schmalstiegas, V. J. Zepas), Japonijoje (I. Muratà, T. Inoue), Australijoje (T. G. Fennellis).
Svarbiausi užsienyje paskelbti baltistikos veikalai – E. Fraenkelio Etimologinis lietuvių kalbos žodynas (Litauisches etymologisches Wörterbuch 1955–62), J. S. Otrębskio Lietuvių kalbos gramatika (Gramatyka języka litewskiego 3 t. 1956–65), C. S. Stango Lyginamoji baltų kalbų gramatika (Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen 1966), V. Toporovo Prūsų kalba: Žodynas (Prusskij jazyk: Slovar′ 5 t. 1975–90), P. U. Dini Baltų kalbos (Le lingue baltiche 1997).
Baltistika Lietuvoje
Lietuvoje reikšmingų baltų kalbų istorijos tyrinėjimų paskelbė V. Ambrazas, E. Geniušienė, A. Girdenis, V. Grinaveckis, J. Kabelka, S. Karaliūnas, J. Kazlauskas, V. Mažiulis, A. Rosinas, A. Sabaliauskas, V. Urbutis, A. Vanagas, Z. Zinkevičius. Daugiausia J. Kazlausko rūpesčiu 1965 įkurtas pirmasis Lietuvoje baltų kalbotyros žurnalas Baltistica, pradėtos reguliariai rengti tarptautines baltistų konferencijos. Latvijoje svarbių tyrinėjimų paskelbė A. Breidakas, V. Dambe, M. Rudzīte, P. Vanagas. Svarbiausi baltistikos tyrimai sutelkti Lietuvoje ir Latvijoje, kitose šalyse jie daugiausia susiję su pavienių mokslininkų veikla. Baltistikos raidai ypač reikšminga Lietuvių kalbos gramatika (3 t. 1965–76), Lietuvių kalbos institute baigtas rengti akademinis Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002), Lietuvių kalbos atlasas (3 t. 1977–91), Latvių kalbos institute (Ryga) leidžiami kolektyviniai latvių kalbotyros veikalai.
Literatūros, mitologijos, tautosakos tyrimai
Lietuvių ir latvių liaudies dainų vertimų į vokiečių kalbą pirmasis paskelbė J. G. Herderis Tautų dainose (Volkslieder nebst untermischten andern Stücken 1778–79). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje baltų tautosaką nagrinėjo J. Lautenbachas, A. R. Niemi, J. Zubatý, mitologiją – W. Mannhardtas ir kiti. 20 a. pabaigoje svarbių baltų tautosakos ir mitologijos tyrinėjimų paskelbė R. Eckertas, M. B. Gimbutienė, A. J. Greimas, K. Grigas, V. Ivanovas, B. Kerbelytė, E. Kokarė, N. Laurinkienė, D. Sauka, V. Toporovas, N. Vėlius ir kiti. Lietuvių ir latvių literatūrų problemas nagrinėjo A. Dīriķis, S. Gaižiūnas, M. Kalvė, K. Korsakas, K. Nastopka, R. Parolekas, F. Scholzas, A. Vilsonas, T. Zeifertas ir kiti.
Baltų istorijos tyrimai
Baltų istorijos (ir archeologijos, kultūros antropologijos) tyrimai paprastai priskiriami baltistikai tik tie, kurie nagrinėja bendruosius baltų visuomenės raidos klausimus, t. y. dažniausiai skirti baltų istorijai iki baltų tautų susiformavimo. Baltų kilmės ir istorijos problemas, be kalbininkų, tyrė archeologai M. B. Gimbutienė (Baltai 1963, anglų k., Baltai priešistoriniais laikais 1985), H. Moora, antropologai G. Česnys (Lietuvių etninės paleoantropologijos pagrindai 1990), R. Deņisova. Šiems klausimams skirti ir straipsnių rinkiniai: Baltų ir Pabaltijo finų tarpusavio ryšiai (Vzaimosvjazi baltov i pribaltijskich finov 1970), Baltų ir slavų rinkinys (Baltoslavjanskij sbornik 1972), Iš seniausios baltų tautų istorijos (Iz drevnejšej istorii baltskich narodov 1980), Etnografiniai ir lingvistiniai baltų tautų etninės istorijos aspektai (Ėtnografičeskie i lingvističeskie aspekty ėtničeskoj istorii baltskich narodov 1980), Lietuvių etnogenezė (1987).
Leidiniai
Svarbiausi baltistikos leidiniai: Filologu biedrības raksti (Ryga, 1921–40), Archivum Philologicum (Kaunas, 1930–39), Studi Baltici (Italija, 1931–69), Acta linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai (Vilnius, nuo 1957), Acta Baltico-Slavica (Lenkija, nuo 1964), Baltistica (Vilnius, nuo 1965), Journal of Baltic Studies (JAV, nuo 1970), Balto-slavjanskie issledovanija (Maskva, 1972–2014), Ponto-Baltica (Italija, nuo 1981), Baltu filoloģija (Ryga, nuo 1991), Linguistica Baltica (Varšuva, 1992–2002), Res Balticae (Pisa, nuo 1995) ir kiti.
2069