baltoji karštligė

baltóji kaštligė (delirium tremens), alkohòlinis delỹras, viena dažniausių alkoholinių psichozių. Prasideda po ilgo girtavimo, kai staiga nustojus vartoti alkoholį atsiranda abstinencijos sindromas. Iš pradžių ligonis būna labai kalbus, kalba nerišli, kartu sutrinka miegas. Vėliau atsiranda regos iliuzijų. Po 2–3 dienų prasideda įvairios haliucinacijos: regos (mato vabzdžius, žiurkes), klausos (girdi riksmą, triukšmą, pašnekesius), lytėjimo (atrodo, kad kažkas ropoja, liečiasi prie kūno), rečiau uoslės, skonio. Ligonis reaguoja į haliucinacijas kaip į tikrus įvykius – veržiasi bėgti, puola, ginasi. Pakinta emocijos: ligonis būna išsigandęs, kartais nustebęs, suglumęs, retai – euforiškas. Viena baltosios karštligės formų – profesinis delyras, kai ligonis automatiškai atlieka su jo profesija susijusius veiksmus, judesius; sunkiais atvejais pasitaiko šnabždėjimo (musituojamasis) delyras – ligonis visą laiką guli, kažką nesuprantamai šnabžda. Baltąją karštligę lydi abstinencijos sindromo reiškiniai (drebulys, prakaitavimas, padažnėjęs pulsas ir kita). Atsigavęs ligonis būna sutrikęs, neprisimena ką tik buvusių įvykių, tik šiek tiek haliucinacijų išgyvenimus. Sergantieji baltaja karštlige gydomi ligoninėje. Sunkaus abstinencijos sindromo atveju ligonis gali mirti dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.