báltų žẽmių konfederãcijos, baltų genčių karinės demokratijos laikotarpio politinio valdymo forma, peraugusi į ankstyvąją feodalinę valstybę. Tuo metu susidarė alodas, sustiprėję genčių ir kariaunų vadai (kunigai) teritorinėms bendruomenėms (laukas) įvedė nuolatines duokles (pasėdis) ir tapo teritorijų valdovais – kunigaikščiais. Žinomos kelios 12 a. antros pusės–13 a. konfederacijos.
Lietuvių žemių konfederacija susidarė 12 a. 4 ketvirčio pradžioje, o 13 a. 4–5 dešimtmečių sandūroje virto valstybe. Konfederacijai priklausė jai vadovaujančių vyresniųjų kunigaikščių valdos Lietuvos žemėje ir Pietų Nalšioje, didesnės Deltuvos, Upytės, Šiaulių, Žemaičių žemių konfederacijos ir mažesnės – Neries, Šiaurės Nalšios, Alšėnų žemės.
Žiemgalių žemių konfederacija susidarė 13 a. pradžioje Vakarų Žiemgalos pagrindu. 13 a. apsigynė nuo Livonijos ordino, bet nuolatinė kova (1250–59 ir 1272–79 turėjo pripažinti jo valdžią) sutrukdė susidaryti valstybei. Nuo 1279 autonomijos pagrindais įėjo į Lietuvos valstybę. 1290 didumą konfederacijos teritorijos užkariavo Livonijos ordinas, išlikusių gyventojų dauguma persikėlė į Lietuvą.
Jotvingių žemių konfederacija (jotvingiai) 13 a. 3 ketvirtyje susidarė Šiaurės Sūduvoje, tad kartais vadinama Sūduvių žemių konfederacija. 8–9 dešimtmečių sandūroje buvo užkariauta Vokiečių ordino. Jos rytinis pakraštys (dabar Suvalkija) įėjo į Lietuvos valstybę, dalis kitų jotvingių pasitraukė į Lietuvą.
Prūsų žemių konfederacija buvo susidariusi per Pirmąjį (1242–49) ir per Didįjį prūsų sukilimą (1260–74). Buvo Vokiečių ordino užkariauta. Kuršių žemių konfederacija galutinai susidaryti nespėjo – trukdė skandinavų ir žemaičių puolimai. Kuršiai 1210 puolė Rygą, bet nesėkmingai; 1225–30 pripažino Livonijos vokiečių valdžią.
-Žiemgalių žemių konfederacija; -Jotvingių žemių konfederacija; -Sūduvių žemių konfederacija; -Kuršių žemių konfederacija
683