baltùkai (Pieridae), drugių (Lepidoptera) būrio šeima. Yra apie 1500 rūšių (Lietuvoje 13). Drugiai dieniniai. Dideli ir vidutinio dydžio. Sparnai dideli, platūs, balti, geltoni, rečiau oranžiniai, dažnai su juodomis dėmėmis ar juostomis. Patinų ir patelių sparnų viršaus ir apačios spalva bei raštas skirtingi. Liemuo plonas. Vikšrai žalsvi, pliki arba su trumpais tankiais šereliais. Baltukai skraido laukuose, pievose, miškuose. Kenkia bastutinių šeimos daržovėms (kopūstams, griežčiams, ropėms), minta razetų, nasturčių ir leukonijų lapais.
griežtinis baltukas (Pieris napi)
dirvinis gelsvys (Colias hyale)
ropinio baltuko vikšras
Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae) paplitęs Eurazijoje, įvežtas į Šiaurės Ameriką. Sparnų ilgis 40–70 milimetrų. Lietuvoje užauga dvi jo kartos. Pirmosios kartos drugiai skraido gegužės mėnesį, antrosios – liepos mėnesį iki rudens. Žalingesni antrosios kartos vikšrai. Lėliukės žiemoja ant medžių kamienų. Ropinis baltukas paplitęs Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje. Žiemoja tik Šiaurės Afrikoje ir Europoje prie Viduržemio jūros. Į Lietuvą kasmet atskrenda gegužės–birželio mėnesiais, antrosios kartos drugiai rugpjūčio pabaigoje išskrenda į pietus. Lietuvoje ropinis baltukas ne toks dažnas ir žalingas kaip kopūstinis. Kartais aptinkamas ir gudobelinis baltukas (Aporia crataegi). Aukštapelkėse dažnas palinis gelsvys (Colias palaeno). Kenkia vaismedžiams ir lapuočiams medžiams.
Apsaugos priemonės: naikinamos bastutinių šeimos piktžolės, apnikti augalai purškiami insekticidais. Mažuose sklypuose vikšrai surenkami, kiaušiniai sutrinami.
kopūstinis baltukas: a – drugiai (kairėje – patelė, dešinėje – patinas), b – vikšras, c – lėliukė, d – kiaušiniai apatinėje lapo pusėje
ropinis baltukas (Pieris rapae)
474
-kopūstinis baltukas; -gelsvys; -baltukas