Balys Sruoga

Srúoga Balys 1896 02 02Baibokai (Vabalninko vlsč., Panevėžio apskr.) 1947 10 16Vilnius, lietuvių rašytojas, literatūros ir teatro kritikas, vertėjas, publicistas. D. Sruogaitės tėvas, K. Sruogos brolis. Filosofijos daktaras (1924).

Balys Sruoga

1915–16 Petrogrado, 1916–18 Maskvos universitetuose studijavo literatūrą. Maskvoje J. Baltrušaičio literatūriniame salone bendravo su K. Balmontu, V. Ivanovu, M. Gorkiu. 1918 grįžęs į Lietuvą dirbo Spaudos biure, laikraščio Lietuva redakcijoje. 1924 baigė Miuncheno universitetą (slavų filologiją, meno istoriją ir vokiečių literatūros istoriją). 1924–40 dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas), 1940–43 ir nuo 1945 Vilniaus universitete, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams; profesorius (1932). 1937 įkūrė Akademinę teatro studiją. Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos, Lietuvių rašytojų draugijos, Vilkolakio teatro, Valstybės teatro, Jaunųjų teatro veikloje. 1943 nacių suimtas ir ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 grįžo į Lietuvą.

Ankstyvoji grožinė kūryba

Ankstyvieji periodikoje spausdinti eilėraščiai imituoja Maironio kūrybą ir liaudies dainų poetiką. Legendinio siužeto poemose Deivė iš ežero (1919), Jūrūnas (1922) vaizduojama žmonių kova su dievais dėl laisvės. Poezijos rinkiniuose Saulė ir smiltys (1920), Dievų takais (1923) vyrauja individuali problematika, noras sukurti ką nors nauja. Eilėraščiai improvizaciniai, asociatyvūs, grindžiami muzikiniu skambesiu, trumpalaike nuotaika, perteikia beribiškumo, laisvės, gamtos gaivalingumo įspūdį, pagal simbolizmo tradiciją sugrupuoti į ciklus. Miunchene parašė ekspresionistinės manieros eilėraščių ciklą Miestas (1922). Po Miuncheno studijų grožinėje kūryboje nusvėrė racionaliosios kūrybos paskatos, įsivyravo dramaturgija, istorinės tematikos veikalai. Rašė siekdamas modernizuoti dramos stilistiką, praplėsti teatro repertuarą, atgaivinti istorijos herojus (dramatizuota pasaka Aitvaras teisėjas 1935 31987, pastatyta 1946, 1976, istorinė apysaka apie Napoleono žygį per Lietuvą Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus, su V. Daugirdaite-Sruogiene, 1937 21955, poema apie Vilniaus įkūrimą Giesmė apie Gediminą 1938). Rašė istorinį romaną dvaro sulenkėjimo tema Sanvarta (nebaigtas). Dar išleista jo eilėraščių rinkinys Bangų viršūnės (1966), eilėraščių rinktinė Į mėlynus tolius (1981).

Dramaturgija

Svarbiausia kūrybinio palikimo dalis – dramaturgija. Pirmoji ryški drama – Milžino paunksmė (1932 32011, pastatyta 1934, 1974, 1979), rašyta Vytauto Didžiojo 500 mirties metinių proga skelbtam literatūros konkursui. Pagrindinis šios dramos herojus – Jogaila, kurio santykis su Vytautu išsakytas dramos pavadinimu (Vytautas šioje dramoje nepasirodo). Daugeliu atžvilgiu Jogaila iškyla kaip neherojiškas veikėjas, savo žmogiškas ribas suvokiantis karalius užkurys, trokštantis ramybės. Tokia herojaus traktuote B. Sruoga atnaujino lietuvių istorinės poetinės dramos tradicijas. Istorinė problematika vyrauja ir kitose dramose – Baisioji naktis (1935, pastatyta 1936), Kazimieras Sapiega (parašyta 1938–41, išleista 1947 21951, pastatyta 1979), Algirdas Izborske (1938), Barbora Radvilaitė (nebaigta; išleista 1957), librete J. Karnavičiaus operai Radvila Perkūnas (1935, pastatyta 1937), 1941 Lietuvių kultūros dekadai Maskvoje skirtoje dramoje Apyaušrio dalia (parašyta 1940–41, išleista 1945, dukart pastatyta 1956; jos motyvais sukurta B. Dvariono opera Dalia, pastatyta 1959). Štuthofo koncentracijos stovykloje parašė romantišką, gaivališką meilės jausmą aukštinančią dramą Pavasario giesmė (parašyta 1944, išleista 1957, pastatyta 1965, 1978), komedijas Uošvė, Dobilėlis penkialapis (pastatytos 1973), Prancišiuko marškinėliai, Pagunda (visos išleistos 1957), grįžęs į Lietuvą – lyrinių meilės eilėraščių ciklą Giesmės Viešnelei Žydriajai (parašytas 1946, išleistas 1957), pjesę Pajūrio kurortas (parašyta 1947, išleista 1957, pastatyta 1975, 1985).

Dievų miškas

Reikšmingiausias prozos veikalas – beletrizuotų atsiminimų knyga Dievų miškas (parašyta 1945, išleista 1957 22015, filmas 2005, režisierius A. Puipa), parašyta grįžus iš koncentracijos stovyklos. Ji išsiskiria ironišku pasakojimo tonu, giliomis kultūrologinėmis įžvalgomis, atsiribojimu nuo asmeninių ir grupinių išgyvenimų. Juokas, būdingas visai rašytojo kūrybai, čia įgyja grotesko, juodojo humoro atspalvį ir kuria absurdiško pasaulio vaizdą. Šis nužmogėjimo, civilizacijos nuopuolio motyvas (lageris knygos pradžioje pristatomas kaip kurortas, vokiečių kultūra – kaip pereinanti nuo baroko prie barako) ir nedemonstratyviai stoiška B. Sruogos laikysena suartina Dievų mišką su Vakarų egzistencializmo literatūra.

Literatūros kritika

Studijoje apie lietuvių liaudies dainas Dainų poetikos etiudai (1927) pirmasis iš lietuvių folkloristų plačiai nagrinėjo tautosakos poetiką, kėlė tautosakos nacionalinio savitumo klausimą. Parašė literatūrologinių (Rusų literatūros istorija 2 t. 1931–33), teatrologinių veikalų (Kipras Petrauskas, su V. Žadeika, 1929, Vaičiūno dramaturgija, „Šarūnas“ Valstybės teatre, Lietuvių teatras Peterburge, 1892–1918, visi 1930), recenzijų, literatūros ir teatro kritikos straipsnių (rinkinys Apie teatrą ir sceną, išleistas 1994), gynė meno atsinaujinimą.

Vertimai

Išvertė J. Baltrušaičio, A. Bloko, V. Briusovo, Ch. Baudelaire’o, P. Verlaine’o, H. Heine’s, Novalio eilių, Sakmę apie Igorio žygį (išleista 1952), operų libretų, parengė Lietuvių liaudies dainų rinktinę (išleista 1949). Reikšmingiausios rašytojo dramos išverstos į rusų kalbą, Dievų miškas – į anglų, bulgarų, čekų, estų, ispanų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas.

Atminimo įamžinimas

1960 Kaune įkurtas B. Sruogos muziejus.

R: Raštai 6 t. Vilnius 1957; Raštai t. 1–11 Vilnius 1996–2006, t. 14–16 Vilnius 2008–19. L: A. Samulionis Balys Sruoga Vilnius 1986; Balys Sruoga mūsų atsiminimuose: Balio Sruogos 100-ajai gimimo sukakčiai Vilnius 1996; Balys Didysis: atsiminimai apie Balį Sruogą Vilnius 1997; G. Bankauskaitė-Sereikienė Balys Sruoga – tarp tradicijos ir modernumo Vilnius 2007; P. Česnulevičiūtė Andrius Oleka-Žilinskas, Balys Sruoga ir kiti Vilnius 2012; N. Markevičienė Balio Sruogos kūrinio „Dievų miškas″ rašymo ir redagavimo istorija Vilnius 2014.

2329

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką