Bamãko konveñcija (angl. The Bamako Convention), Bamãko konveñcija dėl impòrto į Ãfriką draudmo ir tarpvalstýbinio judjimo bei pavojngų atliek tvakymo Ãfrikoje kontròlės (angl. Bamako Convention on the ban on the Import into Africa and the Control of Transboundary Movement and Management of Hazardous Wastes within Africa), Afrikos valstybių sutartis, draudžianti į Afriką importuoti bet kokias pavojingas (įskaitant radioaktyviąsias) atliekas. Pasirašyta 1991 01 30 Bamake, įsigaliojo 1998 04 22, užregistruota Jungtinėse Tautose 2000 03 17. Konvenciją pasirašė 35 šalys, ratifikavo 29 (iki 2022).
Bamako konvencijai impulsą davė tai, kad Bazelio konvencija nesugebėjo uždrausti prekybos pavojingomis atliekomis silpnos ekonomikos šalyse, ir daugelis stiprios ekonomikos šalių ir toliau nuodingas atliekas eksportuodavo į Afriką. Bamako konvencija daug griežčiau draudžia bet kokį pavojingų atliekų importą ir nedaro išimčių tam tikroms pavojingoms atliekoms (tokioms kaip radioaktyviosios medžiagos), pagamintoms laikantis Bazelio konvencijos. Bamako konvencija pasižymi plačiomis finansinės atsakomybės taikymo galimybėmis. Kai šalis padaro žalos dėl bet kokio Konvencijos pažeidimo, ji gali būti nubausta pinigine bauda, kurios dydį apibrėžia faktinės aplinkybės. Tokiu atveju nebūtina nustatyti, kas kaltas dėl avarijos, kuriai įvykus buvo padarytas nuostolis, žala aplinkai ar buvo sužaloti žmonės, – už padarinius griežtai atsako pavojingų atliekų turėtojas ir tvarkytojas. Konvencija draudžia visas į orą išleidžiamas medžiagas, kurios gali būti kenksmingos ir toksiškos.
radioaktyviosios medžiagos
Šia sutarimi buvo siekiama uždrausti visų pavojingų ir radioaktyviųjų atliekų importą į Afrikos žemyną, sumažinti ir kontroliuoti jų judėjimą tarp Afrikos valstybių, uždrausti bet kokį pavojingų atliekų išmetimą į vandenyną ir vidaus vandenis, t. p. jų deginimą. Siekiama, kad atliekos būtų šalinamos nekenkiant aplinkai, skatinama švaresnė gamyba laikantis leistino išmetamų teršalų kiekio, pagrįsto asimiliacinių pajėgumų prielaidomis, ir laikantis atsargumo principo. Šis principas reikalauja, kad kilus rimtam įtarimui dėl tam tikros veiklos galimų žalingų padarinių aplinkai, ši veikla turi būti kontroliuojama nuo jos pradžios, nelaukiant neginčijamų mokslinių jos padarinių įrodymų. Pavojingos atliekos, kurioms taikoma Bamako konvencija, išvardytos dokumento I ir II prieduose.
Konvencijos konferencijos
Pirmoji Bamako konvencijos Šalių konferencija susirinko 2013 06 24–26 Bamake. Joje dalyvaujančios šalys susitarė, kad Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa vykdys Bamako konvencijos sekretoriato funkcijas. Šalys t. p. nusprendė skatinti Bamako konvencijos sekretoriatą stiprinti ryšius su Bazelio konvencijos, Rotterdamo konvencijos ir Stokholmo konvencijos sekretoriatais.
Antroji Bamako konvencijos Šalių konferencija vyko Abidžane, Dramblio Kaulo Krante 2018 01 30–02 01. Joje susitarta dėl pavojingų atliekų importo į Afriką uždraudimo, jų tarpvalstybinio judėjimo ir tvarkymo Afrikoje kontrolės.
Trečioji Bamako konvencijos Šalių konferencija vyko 2020 02 12–14 Brazavilyje, Kongo Respublikoje. Joje buvo tariamasi dėl sprendimų ir veiksmų, kurie ateityje užtikrintų saugių cheminių medžiagų naudojimą ir atliekų tvarkymą Afrikos žemyne.
1163