Banceròvo-Tušemliõs kultūrà, Tušemliõs kultūrà, geležies amžiaus archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 6–8 a. Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį. Pavadinta tyrinėtų Bancerovo (prie Minsko) ir Tušemlios (apie 50 km į pietus nuo Smolensko) piliakalnių vardu. Ši kultūra susiformavo Abidnios tipo (vėlyvoji Zarubincų kultūros grupė) kultūros gyventojams atsikėlus į Dniepro‑Dauguvos kultūros ir brūkšniuotosios keramikos kultūros teritoriją. Dauguma tyrėjų (A. Mitrofanovas, V. Sedovas, E. Šmidtas) Bancerovo‑Tušemlios kultūrą priskiria baltų gentims.
Kultūrai būdingos neįtvirtintos gyvenvietės, aptinkamos upių salpose ir pirmosios terasos kyšuliuose. Piliakalniai‑slėptuvės su pusiau žeminės tipo ir antžeminiais pastatais. Pusiau žeminės nedidelės, nuo 7–9 iki 18–20 m2, su įgilintomis (0,2–0,8 m) rentininės konstrukcijos sienomis bei apvalia krūsnine krosnimi kampe, kartais – atviru židiniu centre. Antžeminiai pastatai stulpinės konstrukcijos, ilgi, su keliomis gyvenamomis patalpomis, šildomomis atvirais židiniais. Piliakalniuose (Tušemlia, Gorodokas, Prudkai) rasta apskrito plano šventyklų liekanų.
Bancerovo‑Tušemlios kultūros piliakalnio‑slėptuvės rekonstrukcija
Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Naudojo lipdytinę, šiek tiek profiliuotą, lygiu paviršiumi keramiką. Mirusiuosius laidojo sudegintus (degino už pilkapyno) apvaliuose, pailguose ar ilguose pilkapiuose, pilkapių sampiluose arba pagilintose duobėse po sampilu, kartais urnose. Įkapės skurdžios, randama daugiausia puodų arba jų fragmentų. Bancerovo‑Tušemlios kultūra sunyko dėl intensyvaus slavų veržimosi į šiaurę.
1490