Bangladešo gamta

Bangladèšo gamtà

Bangladešo gamtinis žemėlapis

Reljefas

Apie 90 % Bangladešo paviršiaus užima aliuvinė žemuma – Gangos ir Brahmaputros upių bendra delta. Pelkėta pietinė žemumos dalis (aukštis 1–3 m) vadinama Sundarbanu (pasaulio paveldo vertybė); per potvynius ji beveik visa užliejama. Bangladešo rytuose yra Lušai ir Čittagongo kalnų atšakos (vidutinis aukštis 500–600 m; didžiausias aukštis 957 m, Ren Tlango kalnas), susidariusios iš klinties, skalūnų, smiltainių.

Klimatas

Klimatas subekvatorinis musoninis. Ryškūs drėgnasis (gegužė–spalis) ir sausasis (lapkritis–balandis) metų laikai. Žiema sausa saulėta (sausio paros temperatūra 12−25 °C), vasara karšta lietinga (karščiausio – balandžio – mėnesio paros temperatūra 21−32 °C).

Per metus iškrinta vidutiniškai 2000–3000 mm kritulių; pietuose ir pietryčiuose – 2000–3570 mm, viduryje – 1400–2000 mm, šiaurės rytuose – 3500 milimetrų. Drėgnuoju metų laiku iškrinta apie 80 % metinio kritulių kiekio. Bangladešo pietuose dažni musoniniai ciklonai, kartais sukeliantys katastrofas (1991 per musoninio ciklono sukeltą potvynį žuvo apie 10 000 žmonių).

Vidaus vandenys

Bangladešo upės priklauso Indijos vandenyno baseinui. Didžiausios upės − Ganga ir jos kairysis intakas Jamuna; kitos upės: Brahmaputra, Meghna, Madhumati, Karnaphuli. Bangladešo pietryčiuose yra Kaptai tvenkinys. Per potvynius užliejamose teritorijose susidaro daug nedidelių salų.

Piyano upė

Dirvožemiai

Didesniojoje Bangladešo dalyje dirvožemiai daugiausia aliuviniai, šiaurėje ir pietryčiuose – raudonžemiai ir geltonžemiai, Lušai kalnuose − lateritiniai, Sundarbane − pelkiniai.

Augalija

Miškingumas apie 15 %. Pietryčiuose auga visžaliai tropiniai miškai, Sundarbane − mangrovės; yra musoninių miškų.

Gyvūnija

Veisiasi bengaliniai tigrai, leopardai, drambliai, beždžionės, dryžuotosios hienos, raganosiai, ropliai (vėžliai, gyvatės, krokodilai).

Sundarbano mangrovės

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima apie 4,5 % Bangladešo sausumos ir 5,3 % gretimų akvatorijų ploto. Yra 18 nacionalinių parkų, 17 laukinės gamtos rezervatų, 3 delfinų rezervatai, jūros parkas ir draustinis.

Vakarų, Pietų ir Rytų Sundarbano laukinės gamtos rezervatų kompleksas (bendras plotas 1395 km²) įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą (1997).

2 Ramsaro konvencijos (Bangladeše įsigaliojo 1992) saugomos vietovės (plotas 6112 km²): Sundarbanas (1992) ir Tanguar Haoras (2000).

Bangladešas

Bangladešo gyventojai

Bangladešo religijos

Bangladešo konstitucinė santvarka

Bangladešo partijos ir profsąjungos

Bangladešo ginkluotosios pajėgos

Bangladešo ūkis

Bangladešo istorija

Bangladešo švietimas

Bangladešo architektūra

Bangladešo dailė

Bangladešo žiniasklaida